Truciai
Truciai (it. Truzzi) – italų kilmės cirko artistų šeima, XIX a. pabaigoje įsteigusi vieną didžiausių Rusijoje cirkų, ne kartą gastroliavusi ir Lietuvos miestuose.[1]
Dinastijos pradininkas redaguoti
Juo buvo cirko artistas ir antrepreneris Maksimilianas Trucis (Maximilien, 1833–1899). Jis iš Italijos su šeima 1880 m. atvyko į Rusiją. Rusijoje ir Ukrainoje pastatė keletą stacionarių cirkų, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje su savo trupėmis daug kartų viešėjo Vilniuje ir Kaune. To meto Rusijoje Trucių cirkas išsiskyrė aukštu meniniu lygiu, puikia režisūra, prabangiais kostiumais, parengtu maniežu.
Pirmą kartą jis su trupe Vilniuje pasirodė 1890 m., turėjo didelį pasisekimą – į paskutinį vaidinimą birželio 7 d. besiveržiančią publiką teko tramdyti policijai.[2] Šis cirkas čia antrąjį kartą gastroles surengė po devynerių metų, 1899 m. balandžio mėn., ir jos M. Truciui buvo lemtingos. Tuomet vadovavimą įstaigai šeimos galva buvo perdavęs sūnums Rudolfui, Žižetui ir Enrikui, kurie vėliau dar ne kartą svečiuosis Vilniuje. Balandžio 15 d. senasis M. Trucis atvyko į Vilnių pažiūrėti kaip sekasi jo įpėdiniams.[2] Kolektyvas rengė įspūdingus dresuotų arklių pasirodymus, rodė platų repertuarą. 1899 m. balandžio 16 d. Lukiškių aikštėje vykusio vaidinimo metu cirko užkulisiuose netikėtai sustojo M. Trucio širdis. Prie mirštančio tėvo kartu buvę sūnūs Rudolfas ir Žižetas jau nieko negalėjo jam padėti.[2] Kai kurie šaltiniai nurodo, kad M. Trucis tą dieną nuskendo Neryje.[3][4] Netrukus velionis buvo iškilmingai palaidotas Rasų kapinėse garbingoje vietoje, netoli centrinės kapinių koplyčios. Vilniuje trupės pasirodymai tuomet nenutrūko, vaidinimai tęsėsi iki birželio 3 d., buvo atliekama labdaringų spektaklių.[3][4]
Šeimos nariai redaguoti
Cirke dirbo Maksimiliano Trucio žmona jojikė Luiza, kiti šeimos nariai, tarp jų sūnūs (įvaikinti):
- raitelis, arklių dresuotojas, režisierius Rudolfas (1860–1936);
- raitelis Žižetas (1865–1925); Žižeto sūnus dramblių ir arklių dresuotojas, raitelis, režisierius Viljamsas Trucis (1889–1931) buvo Maskvos cirko meno vadovas (1921–1924), Leningrado cirko direktorius (1924–1925);
- raitelis, žonglierius, kompozitorius, libretų autorius Enrikas (1870–1939); Enriko sūnus – žonglierius Masimilianas Trucis (Massimiliano, 1903–1974), 1932 m. su čekų cirku „Konrad“ gastroliavęs Lietuvoje.
Maksimiliano Trucio kapas redaguoti
1901 m. į Vilnių atvyko M. Trucio sūnaus Žižeto vadovaujama trupė, rodžiusi spektaklį su arkliais. Tų metų pavasarį Ž. Trucis pastatė Rasose savo tėvo atminimui paminklą su itališku užrašu, aptvertą tvorele su arklių galvų figūrėlėmis. Tolesnis kapo likimas šaltiniuose nurodomas prieštaringai. Vienur teigiama, kad daug metų apie kapą bemaž niekas neprisiminė,[2] kitur – Trucių šeimos nariai vėlesniais metais ne kartą lankė tėvo kapą.[4] 1939 m. pabaigoje, Lietuvai atgavus Vilnių, lietuvių cirko patriarchas Jonas Ramanauskas surado garsiojo italo kapą, ėmėsi jį prižiūrėti.[4]
1975 m. J. Ramanausko iniciatyva M. Trucio kapas – paminklas ir palaikai – iš Rasų buvo iškelti į Kauną.[1] Teigiama, kad J. Ramanauskas, neieškojęs ir neturėdamas Trucių giminės leidimo, tačiau suderinęs su Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto valdininkais kapą perkėlė į Kauno Eigulių kapinėse steigiamą Lietuvos cirko artistų panteoną. Cirko artistai tuomet esą nurodė priežastį:[4] Rasų kapinės neprižiūrėtos, nykstančios. Iš tiesų, sovietmečiu jos buvo ne kartą niokojamos. Bendrą jų vaizdą tuomet dar labiau menkino 1975 m. ardomos ir į sąvartyną išvežamos metalinės tvorelės.[3]
Kapo iškėlimas kaip „barbariškas veiksmas“[4] sukėlė visuomenės dalies pasipiktinimą. 1989 m. Lietuvos kultūros fondo grupė „Rasos“ ėmėsi iniciatyvos šį kapą sugrąžinti į Rasas. Grupei priklausė architektai A. Nasvytis, V. Brėdikis, S. Ramunis, istorikai J. Maceika, A. Tyla ir kiti.[4] 1989 m. balandžio 25 d. „Vakarinėse naujienose“ paskelbtame grupės laiške buvo rašoma:[4] „Šio kapo netekimas – skriauda sostinei ir istorijos paminklui – Rasų kapinėms. Klaidą būtina ištaisyti“. Tačiau ši iniciatyva nebuvo palaikyta. Buvusi M. Trucio kapavietė yra priešais Miko ir Kipro Petrauskų kapus, centrinėje kapinių dalyje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Truzzi. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Kvapą gniaužianti cirko Lukiškių aikštėje istorija 15min.lt Archyvuota kopija 2019-07-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Rasų kapinės Vilniuje. Istorija, menas, gamta POLONIKA, 2019, p. 351, 352
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 Vida Girininkienė. Rasų kapinės: istorija ir refleksijos. Maksimiliano Truci kapas aidas.lt Archyvuota kopija 2021-02-21 iš Wayback Machine projekto.