Rasų kapinių koplyčia
54°40′09″š. pl. 25°18′12″r. ilg. / 54.669253°š. pl. 25.303286°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Vilnius |
| Gyvenvietė | Rasos (Vilnius) |
| Adresas | Rasų g. |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1850 m. |
| Stilius | neogotika |
Rasų kapinių koplyčia – neogotikinė koplyčia, stūksanti Vilniuje, senosiose Rasų kapinėse. Centrine vadinama kapinių koplyčia yra valstybinės reikšmės architektūros paminklas.
Istorija redaguoti
1841 m. kapinėse, tarp dviejų kolumbariumų, Misionierių vienuolyno vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus pastangomis pradėta statyti koplyčia. Pastatyta 1850 m. Praėjus trims dešimtmečiams, gydytojo Hilarijaus Raduškevičiaus pastangomis 1883 m. vietoj medinės pradėta statyti neogotikos stiliaus mūrinė varpinė su kripta giminės palaidojimams. Pastatyta 1888 m. Kapinių koplyčios autoriai buvo broliai Tomas, Bronislovas ir Stanislovas Tišeckiai, Raduškevičių šeimos koplyčios-varpinės autorius – architektas-inžinierius Julianas Januševskis.
Pirmą kartą koplyčia remontuota 1929–1930 m.
2006–2009 m. statinio fasadai restauruoti pagal architektės Juditos Olšauskienės projektą. Restauravimo metu taip pat sutvarkyti koplyčios pamatai, cokolis, mūrinių sienų paviršius, laiptai, perdengtas stogas.
2019 m. koplyčia buvo tvarkoma, rengiantis čia palaidoti 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus. Jų sarkofagams koplyčios nišose įrengti du kolumbariumai.[1] Vilniaus Gedimino kalne rastus sukilėlių ir jų vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus (viso 20 asmenų) 2018 m. nuspręsta perlaidoti Rasų kapinių koplyčioje.
Architektūra redaguoti
Koplyčią iš visų pusių supa kapavietės ir kapinių takai, anksčiau abiejose jos pusėse stovėjo keturių ir penkių aukštų kolumbariumai (1937 m. dėl blogos būklės nugriauti), kurie kartu su koplyčia sudarė kapinių tūrinės kompozicijos centrą. Kapinėse stūkso dar kitos 12 įvairaus stiliaus koplyčių.[1]
Pastato tūris – sudėtinis, sudarytas iš stačiakampio plano, kompaktinio tūrio kapinių koplyčios su laidojimo rūsiu ir prie pietvakarinės dalies pristatytos kvadratinio plano, dviejų tarpsnių su smaile Raduškevičių šeimos koplyčios-varpinės. Kapinių koplyčios stogas trišlaitis, koplyčios-varpinės smailės stogo forma piramidinė keturšlaitė. Iš kitų stogo elementų paminėtinas tinkuoto plytų mūro kapinių koplyčios kupolo būgnas su virš jo kylančiu kūgio formos žibintu (žibinto architektūrinio dekoro elementai neišlikę).
Kapinių koplyčios vidaus patalpa ovalo formos plano, su balkonu vakarinėje dalyje ir kvadrato formos plano oratorijumi, į kurį patenkama per kapinių koplyčios pietvakarių nišoje įrengtą įėjimą. Kapinių koplyčios kupole įrengta stačiakampė įėjimo iš laiptinės į balkoną anga su liunete. Koplyčios laiptų atraminėse sienutėse ir koplyčios-varpinės cokolyje įrengtos laidojimo kriptų arkinės nišos. Įėjimas į laidojimo rūsį priestate prie kapinių koplyčios rytinio fasado užmūrytas.
Kapinių koplyčios vakarų fasade virš laužytos formos frontono iškyla dviejų tarpsnių bokštelis kryžiui. Fasadus puošia reljefiniai Raduškevičių šeimos herbai, įkomponuoti varpų angų vimpergose. Varpinės smailės šlaituose buvusi „Apvaizdos akies“ kompozicija neišlikusi. Įrengtos devynios memorialinės lentos su iškaltais įgilintais įrašais lenkų kalba.
2000 m. paminklas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[2] Vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus); dailės (lemiantis reikšmingumą, svarbus); memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus); sakralinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Atgimusios Rasų kapinės priglaus ir 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus. cpva.lt
- ↑ „Objekto Nr. 25234 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos redaguoti
- Restauruota XIX a. vid. neogotikinė centrinė Rasų kapinių koplyčia Archyvuota kopija 2019-11-04 iš Wayback Machine projekto.