Trebovlės kunigaikštystė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

T(e)rebovlės kunigaikštystė (ukr. Теребовлянське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XIXII amžiais Galicijos istoriniame regione.

Теребовлянське князівство
Trebovlės kunigaikštystė
Rusios kunigaikštystė

1084 – 1141
Sostinė Trebovlė
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrė nuo Voluinės 1084 m., 1084
 - Prijungta prie Haličo 1141 m.

Istorija

redaguoti

Kunigaikštystė suformuota 1084 m., po Voluinės kunigaikščio Rostislavo mirties, kuomet jis Galiciją padalino savo trims sūnums. Vasilko gavo Trebovlę su didelėmis žemėmis. Be pietryčių Galicijos jis valdė ir vakarų Podolę bei Bukoviną.

Vasilko sėkmingai panaudojo stepės tiurkų gentis (berendėjus, torkus, pečenegus) ir plėtė savo kunigaikštystės teritorijas į rytus bei pietus. Jis kolonizavo visą Podolę. Labai sustiprėjo kunigaikštystės miestas Haličas Dniestro slėnyje.

Po Vasilko mirties 1124 m. sostą paveldėjo jo sūnus Jurijus, o Haličą gavo Ivanas. Gana greitai po to, Ivanas perėmė valdžią Trebovlėje, bet jau valdė iš Haličo. 1141 m. jam mirus, Trebovlę ir Haličą perėmė jo pusbrolis Peremyšlio kunigaikštis Vladimiras, kuris sujungė visas tris kunigaikštystes į vieną – Haličo kunigaikštystę.

Trebovlės žemės kurį laiką išlaikė autonomiją Haličo, o vėliau Haličo-Voluinės sudėtyje kaip dalinė kunigaikštystė.

Kunigaikščiai

redaguoti

Trebovlės kunigaikščiai priklausė taip vadinamajai Pirmajai Haličo dinastijai (Rostislavičiams):