Haličo kunigaikštystė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Haličo kunigaikštystė, Galicijos kunigaikštystė (senąja rytų slavų kalba: Галицкоє кънѧжьство, ukr. Галицьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII amžiuje Galicijos istoriniame regione: dabartinės Ukrainos Lvovo, Ternopolio, Ivano Frankivsko srityse bei gretimose teritorijose Lenkijos Pakarpatės vaivadijoje.

Галицкоє кънѧжьство
Haličo kunigaikštystė
Buvusi kunigaikštystė

 

1141 – 1191
Flag herbas
Vėliava Herbas
Sostinė Haličas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Haličo kunigaikščiai
 1141 — 1153 (pirmas) Vladimiras Volodarevičius
 1189–1199 (paskutinis) Vladimiras Jaroslavičius
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrė nuo Černigovo 1141 m., 1141
 - Susijungė su Voluine 1191 m.

Ji taip pat valdė vakarų Podolę (Chmelnickio ir Vinycios sritys), kontroliavo vadinamąją Berladę (ukr. Берладь) - teritorijas šiaurės rytų Rumunijoje, Moldavijoje ir Ukrainos Odesos srityje.

Istorija

redaguoti

Iki kunigaikštystės sukūrimo teritorijoje gyveno baltieji chorvatai, kuriuos vėliau užvaldė Kijevo Rusia, o nuo X a. – nuo pastarosios atskilusi Vladimiro kunigaikštystė. Haličo žemėse susiformavo dalinės Peremišlio, Trebovlės, Zvenigorodo kunigaikštystės. 1124 m. Trebovlės kunigaikštis Ivanas Vasilkovičius įkūrė dar vieną feodalinę valdą aplink Haličo miestą, kuri tapo kunigaikštystės pirmtake.

1141 m. mirus Ivanui, Peremišlio kunigaikštis Vladimiras Volodarevičius sujungė Peremišlį su Haliču ir Trebovle, o sostinę perkėlė į Haličą, taip sukurdamas Haličo kunigaikštystę. 1144 m. jis prisijungė ir Zvenigorodą.

1144 m. Kijevo didysis kunigaikštis Vsevolodas Olgovičius surengė karo žygį į Haličą, kuriame taip pat dalyvavo Voluinės, Černigovo, Turovo, Perejeslavlio, Smolensko kunigaikščiai, o puolimas susilaukė Lenkijos karaliaus Boleslovo paramos. Tačiau žygis baigėsi nesėkmingai. Vėliau Kijevo kunigaikščiai ne kartą rengė žygius į Haličą, tačiau paimti šios kunigaikštystės nepavyko. Haličo giminaičiai giminiavosi su įtakingomis Rusios giminėmis, o 1173 m. padėjo į Kijevo sostą pasodinti Voluinės kunigaikštį Jaroslavą Iziaslavičių.

Mirus Haličo kunigaikščiui Jaroslavui Osmomislui, prasidėjo vidaus neramumai. Jaroslavas paliko kunigaikštystę savo nesantuokiniam sūnui Olegui, nors jo bojarinai rėmė santuokinį įpėdinį Vladimirą. Į įpėdinystės karą įsitraukė ir Vladimiro dėdė Vsevolodas Didysis Lizdas, Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius, Vengrija, Lenkija, net Imperatorius Frydrichas Barbarosa. Galutinai Vladimiras įsitvirtino Haličo soste 1189 m., tačiau turėjo pripažinti Romaną savo siuzerenu.

1199 m. Vladimirui mirus, baigėsi Haličo dinastija, ir į Haličo sostą sėdo Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius (Romanas Didysis). Jis sujungė abi kunigaikštystes į Haličo-Voluinės kunigaikštystę.

Kunigaikščiai

redaguoti

Haličo kunigaikščiai priklausė taip vadinamajai Pirmajai Haličo dinastijai (Rostislavičiams):