Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba cловѣньскъ ѩзыкъ | |
Kalbama | vartota Balkanuose |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | vartojama kaip liturginė kalba |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kilmė | indoeuropiečių - slavų |
Rašto sistemos | kirilica, glagolica |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | cu |
ISO 639-2 | chu |
ISO 639-3 | chu |
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu. Raštą šiai tarmei pritaikė slavų apaštalai Kirilas ir Metodijus.
Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų slavų, parašyti seniausi slavų tekstai.
Abėcėlės
redaguotiBuvo vartojamos dvi abėcėlės: glagolica ir naujesnė kirilica; iš pastarosios kilo rusų, gudų, ukrainiečių, serbų, bulgarų ir slavų makedonų abėcėlės. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių LDK kalbų.
Ši kalba išsaugojo nemažai senosios slavų kalbos archaizmų, pvz., absoliutinį naudininką, nosinius balsius, atributiškai vartojamas trumpąsias būdvardžių formas.
Slaviškų žodžių sutapimai su rusiškais
redaguotiKai kurie senosios bažnytinės slavų kalbos žodžiai sutampa su rusiškais, bet jų reikšmė ne tokia.
Pavyzdžiai:
Живот – rusiškai 'pilvas', slaviškai 'gyvenimas'
Суббота – rusiškai 'šeštadienis', slaviškai 'sekmadienis'
Язык – rusiškai gali reikšti liežuvį arba kalbą, slaviškai − liežuvį, kalbą arba pagonišką tikėjimą.
Nuorodos
redaguotichu
Duomenys apie kodu „chu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comchu
Linguist kalbos kodo „chu“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „chu“)chu
MultiTree kalbos kodo „chu“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „chu“)