Atverti pagrindinį meniu
Tikocino mūšis
Data 1656 m. liepos 13 d.
Vieta Europa, Abiejų Tautų Respublika, Tikocinas
Rezultatas Švedų ir Brandenburgo kariuomenių pergalė
Kariaujančios pusės
Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg Abiejų Tautų Respublika Coat of arms of Sweden.svg Švedija
Wappen Mark Brandenburg.png Brandenburgas
POL Prusy książęce COA.svg Brandenburgas-Prūsija
Vadovai ir kariniai vadai
POL COA Oskierka.svg Samuel Oskierko POL COA Trąby.svg Boguslavas Radvila

Tikocino mūšis (lenk. Bitwa pod Tykocinem) – mūšis įvyko 1656 m. liepos 13 d. Švedų tvano metu tarp Švedijos-Brandenburgo kariuomenių ir Abiejų Tautų respublikos kariuomenės.

IstorijaKeisti

1656 m. liepos 8 d. iš Švedijos atvykęs karalius Karolis X Gustavas nuvyko pas savo brolį Adolfą Johaną I į Mazovijos Novy Dvuro tvirtovę, ten sužinojęs, kad svarbiame kelyje esantis Tikocino miestas yra vis dar neužimtas liepė kuo greičiau šį miestą užimti. Užėmus šį miestą būtų atlaisvintas susisiekimas su Žemaitija ir Infliantais. Didelių problemų kėlė ir nevaržoma LDK Vėliavos pagalba Varšuvai, kuri vyko per Tikocino miestą.

Su 10000 kareivių prie Varšuvos stovėjęs Švedijos karalius nusprendė nelaukti paramos iš Frydricho Vilhelmo ir patikėjo Boguslavui Radvilai užimti miestą. Liepos 10 d. Boguslavas Radvila su savo kariuomene pajudėjo link Tikocino. Šis sprendimas ATR kariuomenei buvo netikėtas ir jau liepos 13 d. švedų kariuomenei pasiekus miestą prasidėjo kautynės. Nesitikėję puolimo ir tam nepasiruošę kareiviai kovėsi tik vieną dieną, kol galiausiai Boguslavas Radvila su savo kariuomene įžengė į miestą. Pabuvęs porą dienų mieste liepos 17 d. pradėjo kelionę atgal į Mazovijos Novy Dvurą, kuriame buvo liepos 22 dieną. Laimėję šį mūšį švedai susigrąžino Palenkės kelių kontrolę ir galėjo laisvai judėti į Žemaitiją ir Livoniją, kur toliau vyko kovos su Rusijos imperija.

LiteratūraKeisti

  • Mirosław Nagielski, Warszawa 1656, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 1990, ISBN 83-11-07786-X, str. 100–102