Karolis X Gustavas
Karolis X Gustavas (šved. Karl X Gustav 1622 m. lapkričio 8 d. Nišiopinge – 1660 m. vasario 13 d. Geteborge) – 1654–1660 m. Švedijos karalius.
Karolis X Gustavas šved. Karl X Gustav | |
---|---|
Švedijos karalius | |
Cveibriukeno (Zweibrücken) namai | |
Gimė | 1622 m. lapkričio 8 d. Nišiopingas, Švedija |
Mirė | 1660 m. vasario 13 d. (37 metai) Geteborgas, Švedija |
Palaidotas (-a) | Riddarholmo bažnyčia, Stokholmas |
Tėvas | Jonas Kasimeras iš Kleiburgo dvaro (vok. Johann Kasimir) |
Motina | Kotryna Vaza (šved. Katarina av Sverige) |
Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Eleonora |
Vaikai | Karolis XI |
Švedijos karalius | |
Valdė | 1654-1660 |
Pirmtakas | Kristina |
Įpėdinis | Karolis XI |
Vikiteka | Karolis X Gustavas |
Parašas | |
Biografija
redaguotiKilęs iš Cveibriukeno-Kleiburgo grafų dvaro (Vokietija). Karolio IX vaikaitis, Karolio XI tėvas. 1640–1642 m. gyvendamas karalienės Kristinos dvare slapta su ja susižadėjo. Nuo 1642 m. tarnavo kariuomenėje, 1648 m. Trisdešimties metų kare Švedijos kariuomenės vyriausias vadas. 1649 m. Kristinos iniciatyva paskelbtas sosto įpėdiniu. 1654 m. karalienei atsisakius sosto jį užėmė Karolis X Gustavas.
Siekė apriboti aristokratijos politinę įtaką, rėmėsi smulkiąja bajorija ir miestiečiais. Jų pritarimu 1655 m. pradėjo nuo 1633 m. didikams išdalytų valdų dalinę konfiskaciją, vadinamąją redukciją.
Karai
redaguoti1655 m. pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika ir užėmė beveik visą Lenkiją bei didelę dalį Lietuvos. Su Jonušu Radvila ir dar 1134 Lietuvos didikais sudaryta Kėdainių sutartimi 1655 m. spalio 20 d. paskelbtas neoficialiu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1656 m. sausio sudarė sąjungą su Brandenburgu, 1657 m. gruodžio mėn. su Transilvanija ir vėl užėmė Varšuvą ir beveik visą Lenkiją. 1657 m. birželio Danijai paskelbus karą, atitraukė pagrindines pajėgas iš Lenkijos ir puolė Daniją. Švedija užėmė Jutlandiją, 1658 m. priartėjo prie Kopenhagos. Pagal Roskildės taiką, 1658 m. vasario mėn. gavo Skonę ir kitas pietų Švedijos žemes. Bet tų pačių metų liepos mėn. vėl puolė Daniją. 1659 m. vasario mėn., nepavykus Kopenhagos šturmui ir pralaimėjus koalicijai, kurią sudarė Danija, Abiejų Tautų Respublika, Šventoji Romos imperija, Nyderlandai ir Brandenburgas pradėjo taikos derybas, kurios jau po Karolio X Gustavo staigios mirties 1660 m. baigėsi Olyvos taika ir Kopenhagos taika.
Karolio X Gustavo šeima
redaguoti1654 m. spalio 24 d. Karolis X Gustavas vedė Danijos kunigaikščio Frederiko III–ojo (Frederick III) iš Šlėzvigo-Holšteino dukrą Jadvygą Eleonorą[1]. Jiems gimė sūnus Karolis (1655 m. lapkričio 24 d. – 1697 m. balandžio 5 d.)
Nuorodos
redaguotiKarolis X Gustavas Smulkesnė šaka Cveibriukeno atšaka Gimė: 1622 lapkričio 8 d. Mirė: 1660 vasario 13 d.
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Anksčiau valdė Kristina kaip Švedijos karalienė regentė |
Švedijos karalius 1654–1660 |
Vėliau valdė Karolis XI |
Anksčiau valdė Kristina kaip Bremeno kunigaikštienė regentė ir Verdeno princesė regentė |
Bremeno kunigaikštis ir Verdeno princas 1654-1660 |
Vėliau valdė Karolis XI kaip Bremeno kunigaikštis ir Verdeno princas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www3.dcs.hull.ac.uk/cgi-bin/gedlkup/n=royal?royal05494 Švedijos karalius Karolis X Gustavas