Svėdasų Švč. Mergelės Marijos koplyčia

55°41′12″š. pl. 25°20′51″r. ilg. / 55.686688°š. pl. 25.347522°r. ilg. / 55.686688; 25.347522

Svėdasų Švč. Mergelės Marijos koplyčia

Savivaldybė	Anykščių rajonas
Gyvenvietė	Bajorai (Anykščiai)
Adresas	Dvaro g.
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	XIX a. vid.

Svėdasų dvaro Švč. M. Marijos koplyčia – koplyčia Bajorų kaime, šalia Svėdasų miestelio, Anykščių rajone, 0,5 km į šiaurę nuo kelio 118 Kupiškis–Utena . Stovi kryžkelėje prie senojo Svėdasų–Salų vieškelio, 1,5 km pietvakarius nuo buvusios Svėdasų dvaro sodybos. Šalia koplytėlės esančiame miškelyje įrengti partizanų kapai ir paminkliniai akmenys, įamžinę partizanų J. Matulio, J. Budreikos, Č. Rimkaus, S. Repšio, P. Sprindžio, J. Čirūnos ir kitų atminimą. Pakelės ženklas nukreipia į holokausto aukų atminimo vietą.

Koplytėlė lankoma, prižiūrima, yra įrengtas altorėlis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, vietos gyventojų naudojama gegužinėms pamaldoms. Čia pasimelsti ateina svėdasiškiai, dalyvauja parapijos klebonas.

Istorija

Didikų Radvilų turėtą Svėdasų dvarą nuo XVIII a. antrosios pusės trumpai valdė Leonas Borovskis. Po jo dvaras visą šimtmetį - iki 1890 m. priklausė italų kilmės grafų Marikonių (Morikonių) giminei. Paskutinysis iš jų – grafas Liucijonas Morikonis buvo įsikūręs pastatytuose dvaro rūmuose prie Svėdaso (Beragio) ežero. Koplytėlė pastatyta šio grafo iniciatyva. Kilmingos Morikonių šeimos didikas, vildamasis, kad pasveiks jo paralyžiuota dukra, Dievo garbei pastatė koplytėlę ir net ketino įrengti Kalvarijas. Pasakojama, kad grafas iš savo dvaro ateidavo čia pasimelsti. Grafo dukra buvo palaidota Morikonių koplyčioje–mauzoliejuje Svėdasuose.

Atokiai stovinti koplyčia ne sykį buvo apvogta: dingo vertinga medinė Švč. M. Marijos skulptūra, vėliau ją pakeitusi meninės vertės neturinti statulėlė. Pavogtų Švč. M. Marijos skulptūrų vietoje atsirado kiti religiniai simboliai.

2018 m. Utenos apylinkės teismo sprendimu, Bajorų koplytėlė, kaip bešeimininkiu pripažintas statinys, buvo perduota į Anykščių rajono savivaldybės nuosavybę. 2018 m. vasarą iš seniūnijos kilusio verslininko Algimanto Čaplinsko pastangomis statinys buvo restauruotas.^[1]^[2] Buvo sutvarkytos tinkuotos sienos, jas užglaisčius, išlyginus ir nudažius. Pakeista stogo danga, uždengiant naujos spalvotos skardos lakštais. Pakeistos ir įstatytos naujos ąžuolinės durys. Koplytėlės langus papuošė nauji vitražai. Restauruotas viduje, ant pakylos stovintis altorius.

Achitektūra

Koplyčios projekto autorius – Georgas Verneris. Pastatas 6,5 m aukščio ir 4×3 m dydžio, stačiakampio plano, turi neogotikinio stiliaus bruožų. Statinio mūras padengtas baltu tinku, kampuose sustiprintas laiptuotais kontraforsais, be apsidės. Priekinio fasado frotono reljefiškoje rozetėje pavaizduota Marijos monograma. Virš jos iškilęs dvišlaitis atikas su geležiniu kryžiumi. Durų ir langų angos arkinės, į viršų smailėjančios. Vidaus patalpos denginys – išgaubtas, kryžminis skliautas. Pakabintas dekoratyvus elektrinis šviestuvas.