Salos
- Kitos reikšmės – Salos (reikšmės).
Salos | ||
---|---|---|
55°48′54″š. pl. 25°22′12″r. ilg. / 55.815°š. pl. 25.370°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Rokiškio rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kamajų seniūnija | |
Gyventojų | 128 | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Soły, rus. Солы |
Salos – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo Kamajų. Seniūnaitijos centras. Stovi Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1888 m.), Salų dvaras (žinomas nuo XVI a., priklausęs Nesvyžiaus šakos Radviloms) ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 Salų tuopos. Veikia biblioteka, paštas (LT-42028), kultūros namai.
Miestelis yra unikalioje vietoje – 73 ha ploto saloje Dviragio ežere, ir su aplinka susisiekia dviem tiltais (praeina kelias 3606 Petrošiškis–Salos–Gučiūnai ). Priešais, ežero pakrantėse įsikūręs Salų kaimas.
Etimologija
redaguotiMiestelis gavo savo pavadinimą pagal tai, kad visas yra išsidėstęs saloje.[2] Kodėl vietovardis įgijo daugiskaitinę formą, nėra aišku. Ežero vandeniui nuslūgus, sala beveik tampa pusiasaliu.
Istorija
redaguotiIstoriniuose šaltiniuose vietovė minima nuo 1450 m. Čia gyveno didikų giminės Kęsgailos, Radvilos, Salose XVI a. 2-ojoje pusėje rezidavo kardinolas J. Radvila. 1585 m. Salos vadinamos miesteliu. XVIII–XIX a. valdė Morikoniai (jie pastatė dabartinius dvaro rūmus), kuriems įklimpus į skolas 1855 m. Salos atiteko Tyzenhauzams, 1880 miestelį paveldėjo Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė.
Iki 1775 m. Salų dvare pastatyta katalikų koplyčia, 1781 m. – pirmoji Salų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje dvare veikė Salų muzikos mokyka. XIX a. pabaigoje Salos – dvarvietė Vilkmergės apskrities Andrioniškio valsčiuje, Svėdasų parapijoje.[3]
1911 m. įsteigtas Salų žemės ūkio būrelis, 1913 m. – pieninė. Prieš I pasaulinį karą įkurta Blaivybės draugija. 1920–1950 m. Salose veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1923 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje valdinė mergaičių namų ūkio mokykla.
Per 1941 m. birželio 14 d. trėmimą iš Salų apylinkės ištremta 19 žmonių, laikotarpyje nuo 1944 iki 1953 – daugiau kaip 15 šeimų. 1941 m. liepos 1 d. nacių Vokietijos valdžios įsaku nužudyti Salų komunistai, komjaunuoliai ir žydai. 1945 m. Gučiūnų kaime prie Salų įvyko Lietuvos partizanų ir sovietų kariuomenės bei stribų mūšis.
1951 m. įkurta biblioteka. LTSR laikmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Žemės ūkio mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą (1950–1969 m.), vėliau – į tarybinio ūkio technikumą (1969–1979 m.).
Nuo 2004 m. Salų dvare rengiamos Vilniaus universiteto vasaros stovyklos, konferencijos, kultūros renginiai.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Andrioniškio valsčius | Vilkmergės apskritis |
–1950 m. | Kamajų valsčius | Rokiškio apskritis |
1950–1986 m. | Salų apylinkės centras | Rokiškio rajonas |
1986–1995 m. | Kamajų apylinkė | |
1995– | Kamajų seniūnija | Rokiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1982 m.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
36 | 167 (dvare) |
420 | 420 | 400 | 380 | ||
1986 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
352 | 307 | 228 | 152 | 128 | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Kazys Giedrys (1891–1926), revoliucionierius, vienas iš keturių komunarų.
- Rimantas Morkvėnas (1949–2022), mokslininkas, diplomatas.
Galerija
redaguoti-
Salos ir Dviragio ežeras
-
Tiltas į Salas
-
Salų reginys
-
Autobusų stotelė šalia bažnyčios
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Soły (7). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 70 psl. (lenk.)
- ↑ Salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Salos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 151 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Salos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 620 psl.
- ↑ Salos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 617
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Salos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 179 psl.
Nuorodos
redaguoti- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-02-15 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
PANEMUNĖLIO GS – 14 km | |||||||||||
|
KAMAJAI – 9 km | ||||||||||