Vieversiniai
Kuoduotasis vieversys (Galerida cristata)
Kuoduotasis vieversys (Galerida cristata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Vieversiniai
( Alaudidae)
Binomas
Alaudidae
Vigors, 1825

Vieversiniai (Alaudidae) – žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima.

Išvaizda redaguoti

Šeimai priklauso maži ir vidutinio dydžio paukščiai. Uodega trumpoka, sparnai platūs. Neryškių rusvų spalvų. Užpakalinio piršto nagas ilgas, beveik tiesus. Patinas ir patelė dažniausiai panašios spalvos. Bėgioja greitais žingsneliais.

Biologija redaguoti

Gyvena sausose vietose.

Balsas redaguoti

Lizdas redaguoti

Lizdą suka ant žemės tarp žolių kuokštelių, ant žemų krūmų. Dėtyje 2-6 margi kiaušiniai. Peri 11-16 dienų.

Mityba redaguoti

Maitinasi sėklomis ir vabzdžiais.

Paplitimas redaguoti

Paplitę Europoje, Azijoje, Rytų Australijoje, Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje aptinkamos 6 gentys, 7 vieversinių šeimos rūšys:

  1. Dirvinis vieversys (Alauda arvensis); Labai dažni, peri.
  2. Trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla); Užklysta retai, neperi.
  3. Pilkasis vieversys (Calandrella rufescens); Užklysta retai, neperi.
  4. Raguotasis vieversys (Eremophila alpestris); Retkarčiais stebimas traukimo metu, neperi.
  5. Kuoduotasis vieversys (Galerida cristata). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.
  6. Lygutė (Lullula arborea); ne per dažna, populiacija mažėja. Peri.
  7. Paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra); Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas žiemos metų netoli Panevėžio - 2015 m. sausio mėn.[1] Neperi.

Gentys redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Lietuvos fauna. Paukščiai. V., 1991, T.2, p. 51. ISBN 5-420-00398-8.
  • Logminas V. Lietuvos paukščiai. V., 1979, p. 121.

Šaltiniai redaguoti