Pienia
| Pienia | |
|---|---|
| Ilgis | 6,2[1] km |
| Baseino plotas | 9,1 km² |
| Vidutinis debitas | 0,02 m³/s |
| Ištakos | Traupio apylinkės (Nevėžis) |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
Pienia – upė Lietuvoje, Anykščių rajone; Šventosios dešinysis intakas. Prasideda ties Traupiu, kur melioracijos sistemomis sujungta su Nevėžiu. Teka pietryčių kryptimi, visa aukštupio ir vidurupio vaga ištiesinta. Pienionių tvenkinyje Pienia skaidosi į dvi vagas – pagrindinė savaimine vaga nuteka link Šventosios ir į ją įteka Kavarske (km nuo žiočių), o kita, ištiesinta vaga (kanalas) kertasi su kitu Šventosios intaku Šunykšta bei pačios Pienios intaku Lašiša ir pasiekia Kavarsko tvenkinį (siurblinę) ties Kalnuočiais.
Intakai: Brėškinys (dešinysis), Čižupis, Lašiša (kairieji).
Pienios slėnyje įrengti Pienionių (0,69 km²) ir Pienios (0,14 km²) tvenkiniai. Nuo 1961–1963 m. Pienia (išskyrus žemupį tarp Pienionių tvenkinio ir žiočių) yra Šventosios-Nevėžio kanalo dalis (dabar kanalas neveikia). Prie upės esančios gyvenvietės: Surdaugiai, Mickūniškiai, Degionys, Repšėnai, Jurgėnai, Šoveniai, Piktagalys, Pienionys, Janušava, Kavarskas.
Etimologija redaguoti
Spėjama, kad vandenvardis kilęs nuo skysčio pavadinimo pienas, nors neatmestina galimybė, kad nuo augalo pavadinimo pienė.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos upės: B. Gailiušis, J. Jablonskis, M Kovalenkovienė, Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001, str. 478
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 256