Atverti pagrindinį meniu

Šventosios-Nevėžio kanalas

Šventosios-Nevėžio kanalas
Kanalas žemėlapyje
Kanalas žemėlapyje
Ilgis 12 km
Ištakos Šventoji
Žiotys Nevėžis
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: Šventosios-Nevėžio kanalasVikiteka

Šventosios-Nevėžio kanalas arba Nevėžio kanalas – 12 km ilgio kanalas tarp Šventosios ir Nevėžio upių Anykščių rajone, besidriekiantis nuo Kavarsko iki Traupio.

Šventosios vanduo šiuo kanalu kerta Nevėžio baseiną ribojančią takoskyrą, po to srūva į Nevėžį Pienios upeliu.

IstorijaKeisti

Sovietmečiu Panevėžio pramonės įmonėms pritrūkus vandens, nuspręsta Kavarske užtvenkti Šventosios upę bei ant užtvankos pastačius siurblinę pumpuoti vandenį į Nevėžį. Ši upė ir jos intakai ypač nusekdavo vasarą. 1962 m. Nevėžio nuotėkiui padidinti buvo įrengtas Kavarsko tvenkinys. Kanalas buvo iškastas 19611963 m. Juo į Nevėžį tekėjo iki 4,5 m³/s vandens. Buvo įrengta ir iki 2000 m. veikė vandens kėlimo stotis – keturi 450 kilovatų galios siurbliai.[1] Dalis Šventosios vandens buvo pakeliama daugiau nei 20 metrų. Perpumpuojamo vandens kiekis priklausė nuo meteorologinių sąlygų konkrečiais metais. Per metus vidutiniškai buvo perpumpuojama 12 500 tūkst. m³ vandens. Įmonių vandens poreikis sudarė apie 20 procentų viso perpumpuojamo vandens, kitą dalį – aplinkosauginis debitas.[2]

Po nepriklausomybės atgavimo siurblinė Kavarske veikė tik epizodiškai per sausras. LR Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 642 buvo patvirtinta Nevėžio vandens debito palaikymo programa. Joje buvo pažymėta, kad upės aplinkosauginiam vandens debitui, tinkamai vandens kokybei ir ekosistemų stabilumui užtikrinti, Panevėžio reikmėms tenkinti būtina (sausuoju metų laikotarpiu) papildyti Nevėžio vandens išteklius iš Šventosios upės, panaudojant Kavarsko siurblinę. Programa buvo sudaryta 3 metams.

Pastaruoju metu kanalas apleistas.[3] Pati Šventosios užtvanka buvo išnuomota, nuo 2002 m. čia pradėjo veikti mažoji Kavarsko hidroelektrinė (1 MW galios). Siurblinės priežiūrą vykdžiusi Kavarske registruota įmonė UAB „Šventosios vanduo“ 2004 m. buvo likviduota.

Kanalo darbasKeisti

Lietuvos Hidrotechnikos ir melioracijos instituto atlikti tyrimai byloja, kad nuotėkio paskirstymo sistema nebuvo efektyvi, nes:

  • dalis į Nevėžį nukreipiamo vandens buvo prarandama kanale ir tvenkiniuose (papildomas vandens paviršiaus garavimas, vandens augalų transpiracija, vandens filtracija į kanalo krantus);
  • padidėjo elektros energijos kaina (kai vidutinis perkeliamas debitas buvo 2,5 m³/s, Kavarsko siurblinė per metus sunaudojo 6,15 mln. kW elektros energijos);
  • suprastėjo vandens kokybė pačioje Šventojoje, todėl užterštam Nevėžio vandeniui praskiesti reikėjo didesnio debito.

Nors senkantis Nevėžis – didelė Panevėžio problema, Kavarsko siurblinės paslaugų buvo atsisakyta dėl jos privatizavimo bei neefektyvaus vandens tiekimo kanalu, kuriuo tik maža vandens dalis pasiekdavo Panevėžį. Be to, papildyti vienas upes kitų sąskaita draudžia Europos Sąjungos aplinkos apsaugos direktyvos.[4]

ŠaltiniaiKeisti