Osterodės apskritis

Osterodės apskritis (vok. Landkreis Osterode in Ostpreußen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Osterodė.

Osterodės apskritis
Landkreis Osterode in Ostpreußen

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Osterodė
1818-1905 Karaliaučiaus apygarda
1905-1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 71 856 (1910), 75 879 (1939)
Plotas 1 552,56 km² (1900)

Geografija redaguoti

 
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Osterodės apskritis apėmė pietvakarinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Morungo, Alnaštyno ir Neidenburgo apskritimis. Aukščiausia vieta – 312 m aukščio Dylevo kalnas, didžiausia upė – 145 km ilgio Pasargė. Apskrities teritorija 18481860 m. iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis.

Istorija redaguoti

Apskrities teritorijoje prie Tanenbergo 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis. Reorganizuojant Prūsijos kunigaikštystės valdymą 1752 m. įsteigta Morungo apskritis. 1818 m. iš jos dalies sudaryta Osterodės apskritis, Osterodėje įkurta Landrato įstaiga. Didžiausi miestai: Osterodė, Gilgenburgas, Hohenšteinas, Lybemiulis. 1900 m. apskrityje buvo 253 gyvenvietės.

1905 m. lapkričio 1 d. Osterodės apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Dluskai tapo Seebude, Januškava – Osterschau, Kalva – Kleintal.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Ostrudos pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1] redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
69 487 71 856 74 666 76 604 77 104 75 879


1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 69487 62295 6440 502
1900 71856 63565 7461
1910 74666 65055 8847
1925 76604 70004 6115 326
1933 77104 70235 6310 252
1939 75879 67934 6305 6

Landratai redaguoti

  • 1812: von Slomsky
  • 1818: Wilhelm Leopold Köhn von Jaski
  • 1844: Kühnast
  • 1848: Thamm
  • 1848: Karl Mathäus Schede
  • 1856: Otto Karl von Hüllessem-Meerscheidt
  • 1862: Rudolf Maria Ignatz von Brandt
  • 1886: von Stein-Grasnitz
  • 1886: Gustav Adametz
  • 1919: Willy Kramer
  • 1926: John Menger
  • 1933: Walter Kratz
  • 1934: Max Gunia
  • 1941: Carl Georg Wittich

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti