Alnaštyno apskritis
- Apie dabartinę apskritį Lenkijoje aplink Olštyno miestą žr. Olštyno apskritis.
Alnaštyno apskritis (vok. Landkreis Allenstein) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Alnaštynas.
Alnaštyno apskritis Landkreis Allenstein | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Alnaštyno apygardoje po 1905 m. | ||||
Administracinis centras | Alnaštynas | |||
1818-1920 | Karaliaučiaus apygarda | |||
1920-1945 | Alnaštyno apygarda | |||
Gyventojų | 77 612 (1890), 57 919 (1910), 57 077 (1939) |
Geografija
redaguotiAlnaštyno apskritis apėmė pietvakarinę Varmės dalį, ribojosi su Braunsbergo, Heilsbergo ir Rešliaus apskritimis. Didžiausią dalį gyventojų (92,3%) sudarė katalikai. 1890 m. 53% gyventojų buvo lenkai; 1900 m. jų dalis sumažėjo iki 47%. 63,7% gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.
Istorija
redaguoti1817 m. sujungus Alnaštyno ir Vartenburgo valsčius bei dekanatus įkurta Alnaštyno apskritis. Nuo 1905 m. ji priklausė Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų pietinių apskričių pagrindu įkurtai Alnaštyno apygardai.
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. | |||||||
1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
77 612 | 82 486 | 57 919 | 55 808 | 57 003 | 57 077 | ||
|
Landratai
redaguoti- 1818: von Pastau
- 1824: von Knoblauch
- 1831: Surkow
- 1832: von Tucholka
- 1841: von Lavergne-Pequehen
- 1841: Martens
- 1861: Otto Gisevius
- 1872: Ernst von den Brincken
- 1878: Kleemann
- 1899: Felix Krahmer
- 1907: Walter Pauly
- 1915: von Stubenrauch
- 1915: von Baumbach
- 1917: Friedrich Otto Dilthey
- 1919: Georg Graf von Brühl
- 1935: Dr. Geßner
- 1938: Franke
- 1939: Heinrich von Bünau