Alnaštyno apygarda

Alnaštyno apygarda (vok. Regierungsbezirk Allenstein) – Rytų Prūsijos provincijos, 1905–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Alnaštynas.

Alnaštyno apygarda
Regierungsbezirk Allenstein

 

1905 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. Alnaštyno apygarda – raudona
Administracinis centras Alnaštynas
1905-1945 Rytų Prūsijos provincija
Gyventojų 20 539 (1818), 39 486 (1939), 64 560 (1940)
Plotas 11 711 km² (1905), 11 520 km² (1920)

Geografija redaguoti

Alnaštyno apygarda apėmė pietinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Karaliaučiaus ir Gumbinės apygarda.

Istorija redaguoti

Alnaštyno apygarda įsteigta 1905 m. reorganizuojant krašto valdymą. Ją sudarė nuo Karaliaučiaus apygardos atskirtos Alnaštyno apskritis, Neidenburgo apskritis, Ortelsburgo apskritis, Osterodės apskritis, Rešliaus apskritis ir nuo Gumbinės apygardos atskirtos Johanisburgo apskritis, Lėciaus apskritis, Luko apskritis ir Zensburgo apskritis. 1920 m. dalis Neidenburgo apskrities ir kelios Osterodės apskrities gyvenvietės iki 1939 m. buvo atiduotos Lenkijai. Po karo 1945 m. visa apygarda atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1] redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
518 682 540 287 552 541 568 024


Apskrities prezidentai redaguoti

  • 1905–1907 m. Wilhelm von Hegel
  • 1907–1908 m. Friedrich Karl Gramsch
  • 1908–1917 m. Hans von Hellmann
  • 1918–1924 m. Matthias von Oppen
  • 1924–1932 m. Max von Ruperti
  • 1933–1945 m. Karl Schmidt

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti