Aismarės

(Nukreipta iš puslapio Aistmarės)

Aismarės,[1] kitaip Aistmarės, Vyslos įlanka, Kaliningrado įlanka (prūs. Aīstjanmari, vok. Frisches Haff, lenk. Zalew Wiślany, rus. Калининградский залив) – lagūna Baltijos jūros pietryčiuose.

Aistmarių vaizdas iš kosmoso

Iki 1945 m. priklausė Vokietijai, nuo 1945 m. pietvakarinė dalis priklauso Lenkijai, šiaurės rytinė dalis – dabartinei Rusijos Kaliningrado sričiai.[2] 56,2 % įlankos akvatorijos ploto priklauso Rusijai, o likusi dalis – Lenkijai.[3]

Marios laivuojamos, verčiamasi žvejyba. Prie Aismarių įsikūrę šie uostamiesčiai: Karaliaučius, Piliava (Baltijskas), Elbingas, Tolkimyčiai, Fromborkas.[2]

Geografija ir hidrologijaKeisti

Aismarės tęsiasi pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi nuo Vyslos deltos iki Sembos pusiasalio.[2] Aismarių nerija (60 km) jas skiria nuo Gdansko įlankos, Sembos pusiasalis – nuo Kuršių marių. Plotas ~838–865 km².[4][2] Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius ~90 km, plotis 2–25 km (dažniausias apie 9 km[2]), gylis 3–5 m. Su jūra jungiasi 860 m pločio sąsiauriu.[5][4][6] Vandens lygis svyruoja iki 1,5 m per parą.[7] Vanduo beveik gėlas. Jūros vanduo patenka tik per smarkias audras.[7] Druskingumas l–7 ‰. Vandens temperatūra vasarą svyruoja apie +24,2 °C, žiemą – +0,1 °C. Žiemą marios užšąla.[2]

Aismarių atabrade smėlis, vietomis priemolis ir žvyras, giliau dumblas.[4] Krantai žemi, pelkėti, apaugę nendrėmis, šalimais veši spygliuočių miškai.[8] Pakrantėse auga lelijos, plūdės ir kiti paviršiuje augantys bei povandeniniai augalai. Vandenyje veisiasi gėlavandenės žuvys ir bestuburiai. Apylinkėse peri reti paukščiai (jūriniai ereliai, griežlės), aptinkama daug žąsų, ančių ir kitų vandens paukščių.[7]

Į Aismares įteka Vyslos deltos atšakos Nagata ir Škarpava; Paserija, Banava, Frišingas–Undenava, Prieglius ir mažesni intakai iš šiaurės, pvz., Vidytė, Graibava, Bludava.[2]

IstorijaKeisti

Aismarės susidarė prieš 5–6 tūkst. metų Litorinos jūros laikotarpiu.[4]

1510 m. vasarą stipri audra ties Piliava suformavo protaką, jungiančią marias su jūra. Susidaręs sąsiauris buvo pragilintas ir dabar yra vienintelis laivakelis iš Aismarių į jūrą.[2]

Iki 1933 m. ir po 1945 m. būta svarstymų lagūną nusausinti, įrengiant polderių.[9]

2020 m. pradėti kanalo kasimo darbai Lenkijai priklausančioje dalyje.[10] Projektui įtakos turėjo geopolitiniai motyvai, kuriais siekta sudaryti sąlygas laivams netrikdomai pasiekti Elbingo uostą, neįplaukiant į Rusijos teritorinius vandenis.[11]

EtimologijaKeisti

Lagūną, pavadinimu Estmere, IX a. mini anglų keliautojas Vulfstanas. Vietovardį Aismarės pirmą kartą XIX a. pavartojo Georgas Neselmanas. Kazimiero Būgos išpopuliarintas jis įsigalėjo lietuvių mokslinėje literatūroje. Ankstesnis vietovardis minimas 1339 m. Andželino Dulčerto pajūrio žemėlapyje Neria – Aismarių užtakis ir Neringa.[2]

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. VLKK: Pasaulio vietovardžiai
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Aismarės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A–Kar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000
  3. Ulrich Schiewer. Ecology of Baltic Coastal Waters — Springer, 2008. — 428 p. — ISBN 3540735232.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Aismarės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  5. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 93 psl.
  6. „Vistula Lagoon“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-05-19. 
  7. 7,0 7,1 7,2 Vistula Lagoon, a fact sheet of BirdLife International
  8. Калининградский залив // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. — 3-е изд. — М. : Советская энциклопедия, 1969—1978.
  9. „Niemieckie plany osuszenia Zalewu Wiślanego i przekopu przez Mierzeję Wiślaną“. Historia Wysoczyzny Elbląskiej. Nuoroda tikrinta 2021-05-19. 
  10. „Przekop Mierzei Wiślanej. Rozpoczęła się budowa sztucznej wyspy“. NIEZALEZNA.PL. 2020-05-30. 
  11. „Lenkijos opozicija nerimauja dėl strategiškai svarbaus laivybos kanalo į Baltijos jūrą“. 15min.lt. 2019-02-20. Nuoroda tikrinta 2021-05-20.