Vikipedija

Mėžionys

Mėžionys
{{#if:265px
Kaimo ūlytėlė
Mėžionys
Mėžionys
55°06′07″š. pl. 26°03′04″r. ilg. / 55.102°š. pl. 26.051°r. ilg. / 55.102; 26.051 (Mėžionys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybės vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija Cirkliškio seniūnija
Gyventojų (2021) 56
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Mėžiónys
Kilmininkas: Mėžionių̃
Naudininkas: Mėžionìms
Galininkas: Mėžiónis
Įnagininkas: Mėžionimìs
Vietininkas: Mėžionysè

Mėžionys – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Mėžios (Mėžės) upelio. 2 km į pietus, už Paulinavo miško, telkšo Sarių ežeras. Seniūnaitijos centras.

Mėžionių kryžius
Kaimo riboženklis

Istorija redaguoti

Kaimas įkurtas XVI a. antroje pusėje per Valakų reformą. XVIII a. priklausė Vilniaus vyskupui I. J. Masalskiui, XIX a. – Cirkliškio dvaro savininkams grafams Mostovskiams. 1 km į pietvakarius nuo kaimo yra Mėžionių pilkapynas.

Gatviniame rėžiniame išretėjusiame kaime išliko vertingų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinių gatvinių vienpusių arba dvipusių sodybų ir pavienių pastatų. Dvigalės arba viengalės pirkios statytos iš tašytų arba apvalių rąstų, sujungtų į kertes, kartais į sąsparas, su pėdintais permetimais dvišlaičiais, pusskliaučiais arba mišriais stogais. Galiniai arba šoniniai svirnai su priesvirniais, tvartai dažniausiai vienos patalpos su pusskliaučiais, keturšlaičiais pėdiniais arba gegniniais dvišlaičiais stogais, kluonų stogai dažniausiai pusskliaučiai.[2]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m. 1931 m.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7]
362 353 222 200 186 145
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2008 m. 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
100 85 76 54 56 -


Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Jurgita Rimkevičienė. Mėžionys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 17 psl.
  3. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  4. ↑ Mėžionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 570 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. ↑ Nijolė Tarnauskienė ir kt. Mėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 66
  8. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  ŠVENČIONYS  
     
     
     
Sariai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mėžionys&oldid=7256538"