Charkovo universitetas
| Charkovo universitetas ukr. Харківський національний університет імені В. Н. Каразіна | |
 | |
 | |
| Įkurtas | 1804 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Darbuotojų | 2000 (2008 m.) |
| Studentų | 12 400 (2009 m.) |
| Vieta | Charkovas, Ukraina |
| Svetainė | karazin |
Charkovo nacionalinis Vasilio Karazino vardo universitetas[1] (ukr. Харківський національний університет імені В. Н. Каразіна) – vienas seniausių Ukrainos universitetų Charkove. 12 400 studentų, 2000 dėstytojų, iš jų 200 profesorių, 1000 docentų.
Istorija redaguoti
.jpg)
Įkurtas 1804 m. imperatoriaus Aleksandro I iniciatyva, penktasis tuometinėje Rusijos imperijoje po Maskvos, Kazanės, Vilniaus ir Dorpato universitetų. Pagrindinis steigėjas – švietėjas Vasilis Karazinas. 1936–1999 m. Charkovo valstybinis Maksimo Gorkio universitetas,[2] Trims universiteto mokslininkams suteikta Nobelio premija:
- Ilja Mečnikovas, 1908 m., mikrobiologas
- Levas Landau, 1962 m., fizikas
- Simonas Kuznecas, 1971 m., ekonomistas
Struktūra redaguoti
- Biologijos fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekologijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filologijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Fizikos ir technikos fakultetas
- Bendrosios medicinos fakultetas
- Geologijos ir geografijos fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Mechanikos ir matematikos fakultetas
- Psichologijos fakultetas
- Radiofizikos fakultetas
- Sociologijos fakultetas
- Tarptautinės ekonomikos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Turizmo pramonės fakultetas
- Užsienio kalbų fakultetas
- Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo fakultetas
- Tarptautinis švietimo centras
- 11 mokslinio tyrimo centrų
- Charkovo universiteto centrinė mokslinė biblioteka, viena seniausių ir didžiausių Ukrainoje, įkurta 1804 m.
- Botanikos sodas, įkurtas 1804 m.
- Gamtos istorijos muziejus, įkurtas 1807 m.
- Astronomijos observatorija, įkurta 1808 m.
- Radiofizikos observatorija
- Lazerinės biologijos institutas
- Lazerinės medicinos institutas
- Du universitetiniai licėjai
Žmonės redaguoti
- Charkovo universitete dėstė
- Janis Endzelynas, latvių kalbininkas, 1908–1920 m.
- Universitete studijavo
- Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas
- Sergejus Andrejevskis, rusų teisininkas, poetas, literatūros kritikas
- Michailas Gurevičius, inžinierius aviakonstruktoriu
- Piotras Jefimenko, ukrainiečių archeologas
- Josepis Julius Mikola, suomių kalbininkas
Lietuviai redaguoti
1894 m. Charkovo universitete įkurta Lietuvių studentų draugija.
- Charkovo universitete dėstė
- Ignas Danilevičius, teisininkas, teisės istorikas, 1824–1835 m., nuo 1825 m. profesorius
- Antanas Šaginis, lietuvių astronomas ir geodezininkas, nuo 1834 m., nuo 1835 m. profesorius.
- Jonas Osvaldas Meilus, Lietuvos radiofizikas
- Universitete studijavo
- Domininkas Bukantas, Lietuvos gydytojas, antropologas
- Romanas Chodakauskas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas
- Julius Čaplikas, valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas
- Domas Grabys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas
- Pranas Gudavičius, Rusijos Valstybės Dūmos atstovas
- Jonas Juška, 1840–1844 m., lietuvių kalbininkas, tautosakininkas
- Ferdinandas Kaunackis, gydytojas, 1918–1920 m. Sedos apskrities viršininkas
- Mykolas Kaveckis, geologas, mineralogas
- Silvestras Leonas, teisininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas
- Alfonsas Moravskis, ekonomistas, kraštotyrininkas, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjų
- Eduardas Volteris, bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų tyrinėtojas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Charkovo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Charkovo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 28 psl.
50°00′16″ š. pl. 36°13′42″ r. ilg. / 50.00444°š. pl. 36.22833°r. ilg.