Kazanės universitetas
Kazanės universitetas rus. Казанский государственный университет | |
lot. Universitas Casanensis | |
Įkurtas | 1804 m. lapkričio 17 d. |
---|---|
Tipas | Valstybinis |
Darbuotojų | 3344 (2017 m.) |
Studentų | 44 992 (2017 m.) |
Vieta | Kazanė, Tatarstanas |
Svetainė | http://www.ksu.ru |
Kazanės universitetas (rus. Казанский государственный университет) – vienas seniausių ir didžiausių Rusijos universitetų Kazanėje, Tatarstane. 16 000 studentų, 1137 dėstytojai, iš jų 208 profesoriai ir mokslo daktarai, 585 docentai.
Istorija
redaguotiĮkurtas 1804 m. lapkričio 17 d. imperatoriaus Aleksandro I įsaku kaip Kazanės imperatoriškasis universitetas. Pirmieji studentai buvo Kazanės gimnazijos abiturientai. Iki Tomsko universiteto atidarymo Kazanės universitetas buvo ryčiausias Rusijoje. 1833 m. buvo atidaryta pirmoji Europoje mongolų kalbos katedra. 1844 m. universiteto profesorius Karlas Klausas atrado rutenį. 1863 m. imperatoriaus Aleksandro II statutu buvo įsteigti Istorijos–filologijos, Fizikos–matematikos, Teisės ir Medicinos fakultetai. 1925–1992 m. Kazanės valstybinis V. Uljanovo-Lenino universitetas, nuo 1992 m. dabartinis pavadinimas. Nuo 1821 m. leidžia mokslo darbus.[1]
Struktūra
redaguoti- Biologijos ir dirvožemio fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekologijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filologijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Geografijos ir geoekologijos fakultetas
- Geologijos fakultetas
- Informatikos ir kibernetikos fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Kvalifikacijos kėlimo fakultetas
- Mechanikos ir matematikos fakultetas
- Psichologijos fakultetas
- Tarptautinių santykių ir politologijos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Totorių filologijos ir istorijos fakultetas
- Žurnalistikos ir sociologijos fakultetas
- Kalbų institutas
- Orientalistikos institutas
- Atvirasis institutas
- Naberežnyje Čelnų filialas
- Zelenodolsko filialas
- M. Čebotariovo matematikos ir mechanikos institutas
- Biologijos mokslo tyrimų institutas
- A. Butlerovo chemijos institutas
- Informacinių technologijų ir kompiuterių
- Kultūros sociologijos centras
- Botanikos sodas
- V. Engelgardto astronomijos observatorija, įkurta 1837 m.
- Archeologijos, etnografijos, zoologijos, botanikos, geologijos muziejai
- Spaustuvė, leidykla
- Nikolajaus Lobačevskio mokslinė biblioteka, įkurta 1804 m., viena seniausių ir didžiausių Rusijos mokslinių bibliotekų, jos fondą sudaro apie 5 mln. tomų, iš jų 14 inkunabulų, 200 paleotipų, 1500 rankraščių, 3000 kitų retų knygų.
Žmonės
redaguoti- Universitete dirbo
- Universitete studijavo
Valteris Andersonas, Nikolajus Beketovas, Aleksandras Butlerovas, Vladimiras Uljanovas, Levas Tolstojus,
Lietuviai
redaguotiXIX a. antroje pusėje universitete studijavo lietuvių, dėstė Jonas Dogelis, Andrius Ugianskis, Jonas Šimkus. Spaustuvėje lietuvių spaudmenimis išspausdinta A. Juškos „Lietuviškos dainos“ (3 t. 1880–1882 m.) ir lietuvių vestuvių aprašas „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“ (1880 m.). K. Jauniui 1904 m. suteiktas universiteto garbės daktaro vardas.
- Universitete studijavo
- Antanas Pranas Daniliauskas, Aleksandras Dogelis, Pranas Gražys, Vaclovas Griganavičius, Alfonsas Moravskis, Simonas Zalkindas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazanės universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 662 psl.
55°47′26.55″ š. pl. 49°07′18.96″ r. ilg. / 55.7907083°š. pl. 49.1219333°r. ilg.