Atverti pagrindinį meniu

Jooseppi Julius Mikkola

(Nukreipta iš puslapio Josepis Julius Mikola)
Josepis Julius Mikola
J. J. Mikkola.jpg
Jooseppi Julius Mikkola
Gimė 1866 m. liepos 6 d.
Ylajarvi, Vakarų Suomija
Mirė 1946 m. rugsėjo 28 d. (80 metų)
Helsinkis
Sutuoktinis (-ė) Maila Talvio
Veikla suomių kalbininkas, baltistas
Organizacijos Helsinkio universitetas
Pareigos profesorius
Alma mater Helsinkio universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Jooseppi Julius MikkolaVikiteka

Josepis Julius Mikola (suom. Jooseppi Julius Mikkola, 1866 m. liepos 6 d. Ylajarvi, Vakarų Suomija1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

BiografijaKeisti

Žmona rašytoja Maila Talvio. Studijavo Helsinkyje, Upsaloje, Charkove, Maskvoje. Nuo 1895 m. dėstė Helsinkio universitete; nuo 1900 m. profesorius. 1893 m. daktaras. Vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų, 19211922 m. – prezidentas, 1946 m. jos garbės narys. Nuo 1925 m. TSRS mokslų akademijos užsienio narys. Lietuvių literatūros draugijos narys. 1894 m. ir 1895 m. lankėsi Lietuvoje.

Mokslinė veiklaKeisti

Žymiausias slavistikos veikalas – „Praslavų gramatika“ (vok. Urslavische Grammatik, 3 t. 19131950 m.) Domėjosi ir baltų kalbomis. Įrodė, kad žodžiai degutas, indauja, gintaras, kaušas, kurpė, pakulos, putra yra ne skoliniai iš slavų (kaip teigė A. Brukneris), o slavų kalbų baltizmai.

Parašė baltų kalbų etimologijos, istorijos fonetikos straipsnių. Mokėsi lietuvių kalbos, rinko liaudies dainas. Jas išleido jo mokinys Einas Nieminenas rinkiniu „Lietuvių liaudies dainos iš rankraštinio profesorius J. J. Mikolos palikimo“ (Litauische Volkslieder aus dem handschriftlichen Nachlass profesorius J. J. Mikkolas, 1949 m.). Domėjosi prūsistika, tyrė senovės prūsų kalbos leksiką („Baltiški ir slaviški dalykai“, Baltisches und Slavisches 19021903 m.) Bendravo su V. Kudirka, susirašinėjo su K. Būga, E. Volteriu.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas SabaliauskasJooseppi Julius Mikkola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 86 psl.