Atverti pagrindinį meniu

ArchitektūraKeisti

Tiltas stovi S. Daukanto gatvės tęsinyje, gerai matomas nuo Vienybės aikštės. Jam būdingos vėlyvojo modernizmo tendencijos – prabanga, monumentalumas.[3] Naudojami blizgaus metalo turėklai, originalūs šviestuvai. Atraminė arka dengta granitiniu tinku, dekoruota juodojo marmuro intarpais. Vidinėje arkos dalyje – dekoratyvūs metaliniai vamzdeliai. Tiltas laikomas įtemptų lynų. Monumentalumo suteikia platūs laiptai, prabangią išvaizdą –blizgaus metalo turėklai, originalios konstrukcijos šviestuvai, dekoratyvūs marmuro intarpai. Statinys architektūriškai išlaikė santykį su dabar jau neegzistuojančia „Merkurijaus“ universaline parduotuve. Dekoratyvi atraminė arka su Gedimino stulpais – svarbi dominantė. Šis valstybingumo simbolis įrengtas statant tiltą ir pradėtas viešai eksponuoti miesto erdvėje dar likus porai metų iki Nepriklausomybės Lietuvoje paskelbimo 1990 m.

 
Vaizdas nuo tilto į S. Daukanto g.

Pagrindiniai duomenysKeisti

  • Konstrukcija – kabantis tiltas
  • Ilgis – 151 m (22,1+2x52,5+22,1)[4]
  • Plotis – 5,5 m
  • Aukštis – 14 m

Jurgio Kairio skrydžiaiKeisti

1996 m. liepos 4 d. Valstybės dienos proga lakūnas Jurgis Kairys pirmą kartą pasaulyje legaliai praskrido po šiuo pėsčiųjų tiltu (tarpas tarp tilto konstrukcijų ir upės – 7 m). „Ultra skrydį“ apverstu lėktuvu SU–26 po šiuo tiltu lakūnas atliko 2000 m. rugsėjo 2 d. Vykęs renginys Lietuvos draudimo bendrovėje buvo apdraustas trečios šalies atsakomybe 5 mln. Lt sumai.[5] Po skrydžio ant tilto įvyko istorinis susitikimas tarp dviejų pilotų - Formulės 1 lenktynininkas Mika Hekinenas sveikino J. Kairį, padovanojo jam lenktyninį šalmą, o lakūnas - įamžintą ankstesnio skrydžio nuotrauką.

Po to, kai po tiltu praskrido lakūnas Jurgis Kairys, tiltą imta vadinti jo vardu, net sklandė informacija, kad tai tikrasis tilto pavadinimas. Miesto Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo komisija yra patvirtinusi, jog tai Simono Daukanto tiltas.[6]

ŠaltiniaiKeisti