Lynas (virvė)

Šis straipsnis apie vielinį gaminį. Apie tekstilinį gaminį skaitykite straipsnyje Virvė.

Lynas arba trosas^[1] – lanksti trauklė, pagaminta iš plonų plieninių vielučių, susuktų aplink šerdį, kartu panaudojant augalinio, mineralinio ar cheminio pluošto medžiagas.^[2]^[3] Lynams gaminti šaltuoju būdu iš virbalų ištempiamos skirtingo storio ir skaičiaus vielutės, nuo kurių priklauso gaminio taikymo sritis, atlaikoma apkrova ir kitos charakteristikos. Lynas kaip tvirtinimo detalė naudojamas bendriems tvirtinimo, įtempimo, pakabinimo darbams, įvairaus dydžio apkrovų konstrukcijose: kėlimo bei transportavimo mechanizmuose (lynų keliuose, liftuose, kranuose), statinių kabamosiose konstrukcijose (vantiniuose tiltuose), stiebų atotampose, takelažuose, lėktuvų bei sraigtasparnių valdymo sistemose ir kt.

Istorija

Seniausias bronzinės vielos lynas rastas kasinėjant Pompėją. Šiuolaikinį vielinį lyną 1834 m. sukūrė inžinierius Wilhelm Albert. Jis buvo įrengtas kalnakasybos įmonėje Harco kalnuose (Vokietija), kur greitai prigijo, nes pasirodė buvęs stipresnis už anksčiau naudotus kanapinius lynus ir metalines grandines. Pirmieji V. Alberto lynai buvo sudaryti iš trijų gijų, kurių kiekviena susidėjo iš keturių vielų.^[4]

Charakteristika

Gaminant plieninį lyną, vielutės ir jų pluoštai vienu ar keliais sluoksniais suvejami aplink šerdį. Viengubo supynimo atveju vienos gijos vielutės suvejamos apie centrinę vielą (šerdį). Keletas vijų, suvytų apie vieną šerdį, sudaro dvigubo vijimo lyną. Trigubo vijimo lynas gaunamas, tarpusavyje suvijus keletą dvigubo vijimo lynų. Naudojant pasirinktą vijimo būdą, įprastinį arba paralelinį vielučių išdėstymą, presavimo būdą, pagaminami skirtingos konstrukcijos lynai:^[2]

Vyti lynai: vijimo mašinomis vielutės į pluoštus vejamos į vieną pusę arba vielutės į pluoštus – į vieną, pluoštai į lyną – į kitą pusę.
Pinti lynai: kryžmiškai pinami vielučių pluoštai iš lyginio skaičiaus (4–12) pluoštų, suformuojant lyno kvadratinį ar stačiakampį skerspjūvį.
Sudėti lynai: sudaromi sudedant nesuvytas vielas, kurios sutvirtinamos apvalkale spyruokline viela ar apkabomis (gali atlaikyti iki 1000 MN jėgą).

Lyno darbines savybes palaiko į vidų dedama šerdis, dažniausiai pagaminta iš kanapių, linų, asbesto ar minkšto metalo vielučių. Ji gaminiui suteikia lankstumo, išlaiko tepalą, mažina trintį viduje tarp vielučių, saugo nuo korozijos. Papildomą apsaugą, ypač lauko sąlygomis, suteikia lyno impregnavimas dervomis, cinkavimas, dengimas aliuminiu, plastiku.

Lynų keliui, vantams, atotampoms tinka standus, viengubo (spirališkojo) vijimo lynas, kurio vielutės sluoksniais apvytos apie pagrindinę vielutę. Kėlimo mašinoms dažniausiai naudojami dvigubo vijimo lynai, suvyti iš 5 ar 6 vielučių pluoštų. Vandens transporto priemonių kėlimo įrenginiams labiausiai tinkami trigubo vijimo lynai, suvyti iš kelių šakų.^[2]