Medilas

(Nukreipta iš puslapio Senasis Medilas)

Mẽdilas [1] (bltr. Мядзель, rus. Мядель) – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie Mėstro ežero į šiaurės vakarus nuo Minsko. Medilo rajono centras. Yra bažnyčia (1754 m., vėlyvasis barokas), cerkvė (2006 m.), dvi vidurinės mokyklos, gimnazija.

Medilas
bltr. Мядзель, rus. Мядель
            
Medilo bažnyčia
Medilas
Medilas
54°52′41″š. pl. 26°56′02″r. ilg. / 54.878°š. pl. 26.934°r. ilg. / 54.878; 26.934 (Medilas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Medilo rajonas
Įkūrimo data 1324 m
Gyventojų (2022) 7 054
Pašto kodas 222380
Vikiteka Medilas
Medilo kalvarijos

Istorija

redaguoti

Pirmą kartą Medilas minimas 1324 m. Ldk Gedimino laiške Rygai ir Livonijos vyskupams. XIV a. priklausė Krėvos kunigaikštystei, vėliau – Vilniaus vaivadijos Ašmenos apskričiai. Kilus epidemijai buvo perkeltas į kitą vietą – Mėstro ežero pakraštį. Nuo XV a. gyvavo dvi gyvenvietės – Senasis ir Naujasis Medilas.

Senasis Medilas

redaguoti
 
Mėstro ežeras

Senasis Medilas XV amžiuje – Andriaus Sakaičio, vieno įtakingiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikų didikų, tėvonija. Žinomas 1457 m. Medilo bažnyčios aprūpinimo aktas, išduotas Andriaus Sakaičio. 1484 m. Senasis Medilas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero patvirtintas Andriaus Sakaičio sūnui Bagdonui. Po Bagdono Sakaičio mirties 1490 m. per jo dukterį Elžbietą, Mikalojaus Radvilos II žmoną, Senasis Medilas atiteko Radvilų giminei. Per 15001503 m. LDK karą su Maskvos didžiąja kunigaikštyste 1500 m. Senasis Medilas buvo sugriautas.

1546 m. Radvilų giminės Medilo linijai pasibaigus, Senasis Medilas atiteko bajorų Franckevičių, 16211680 m. Raiskių, 16801687 m. Grabovskių, nuo 1687 m. Koščicų giminėms. 1754 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. 1762 m. Senajam Medilui suteiktos Magdeburgo teisės. 1793 m. jį užėmė Rusijos imperija. 1885 m. Senajame Medile pastatyta cerkvė, nuo 1886 m. veikė parapinė mokykla.

Naujasis Medilas

redaguoti
 
Medilo pilis XII–XVIII a. graviūroje

Naujasis Medilas istorijos šaltiniuose minimas nuo 1463 m. kaip kunigaikščių Svirskių giminės valda. 1519 m., per 15121522 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, Naujasis Medilas buvo sugriautas. 1557 ir 1569 m. jis minimas kaip karališkasis dvaras. Medinis tiltas jį jungė su mūrine pilimi, XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje pastatyta Mėstro ežero saloje; pilis sugriauta per 17001721 m. Šiaurės karą.

15881742 m. Naujasis Medilas priklausė didikų Sapiegų, 17421766 m. Bžostovskių ir kitoms giminėms. Nuo XVII a. pradžios iki 1775 m. Naujajame Medile rinkosi žemės teismas, nuo 1661 m. – Vilniaus vaivadijos, Lydos apskrities bajorų seimeliai. 1793 m. užimtas Rusijos.

Naujieji laikai

redaguoti

XIX a. tebebuvo du miesteliai – Senasis Medilas (tarp Mėstro ir Naročiaus ežerų),[2] taip pat Naujasis Medilas (prie Mėstro ežero), kuriame buvo Vileikos apskrities Medilo valsčiaus centras.[3] 1904 m. Senasis ir Naujasis Medilai buvo sujungti. 19211939 m. Medilą valdė Lenkija. 1939 m. užėmė sovietai, priklauso Baltarusijai. Nuo 1959 m. miesto tipo gyvenvietė. Nuo 1998 m. miestas.[4]

Gyventojai

redaguoti

Senasis Medilas:

 
 
Demografinė raida tarp 1860 m. ir 1904 m.
1860 m. 1885 m. 1904 m.
227 254 229

Naujasis Medilas:

 
 
Demografinė raida tarp 1860 m. ir 1904 m.
1860 m. 1885 m. 1904 m.
613 713 1 235

Dabartinis miestas:

 
 
Demografinė raida tarp 1904 m. ir 2006 m.
1904 m. 1921 m. 1998 m. 2006 m.
1 464 825 8 300 7 200

Lietuviai

redaguoti

1857 m. Naujojo Medilo valsčiaus 8 kaimuose gyveno daugiau kaip 600 lietuviškai kalbančių žmonių. Neturėdami savo mokyklų, taip pat pamaldų bažnyčioje lietuvių kalba, Naujojo Medilo gyventojai ilgainiui nutautėjo.[5]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Miadzioł (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 283 psl. (lenk.)
  3. Miadzioł (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 283 psl. (lenk.)
  4. Medilas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 567 psl.
  5. Medilas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 322