Atverti pagrindinį meniu

Mikalojus Radvila II

Mikalojus Radvila II
lenk. Mikołaj Radziwiłł
Mikałaj Radzivił Amor. Мікалай Радзівіл Амор (XVII).jpg
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1470 m.
Mirė 1521 m. (~51 metai)
Tėvas Mikalojus Radvilaitis
Motina Sofija Ona Manvydaitė
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Sakaitė
Vaikai Mikalojus Radvila III
Jonas Radvila III
Sofija Radvilaitė
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Commons-logo.svg Vikiteka Mikalojus Radvila IIVikiteka

Mikalojus Radvila II Amor Poloniae (lenk. Mikołaj Radziwiłł, 1470 m. – 1521 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

BiografijaKeisti

Kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Tėvas Mikalojus Radvilaitis, broliai Jonas Radvila I, Vaitiekus Radvila, Jurgis Radvila I, sesuo Ona Radvilaitė. Vaikai Žemaitijos vyskupas Mikalojus Radvila III, Jonas Radvila III ir Sofija Radvilaitė, karaliaus Stepono Batoro senelė.

Paveldėjo Musninkų dvarą, Kėdainius, o konfiskavus Mykolo Glinskio turtą, jam perėjo Goniondzas, Raigardas, Knyšinas, Vanevas. Kaip žmonos Elžbietos Sakavičiūtės kraitis giminei atiteko Medilas. Pagrindinis šeimos dvaras buvo Goniondzo pilis, todėl jo palikuonys vadinami Radvilų Goniondzo-Medilo linija.

Valstybės tarnybaKeisti

 
Mikalojaus Radvilos žmona Elžbieta Sakaitė

Karštas gerų santykių su Lenkija rėmėjas, lietuvių ir lenkų unijos šalininkas, už tai pramintas „Amor Polonia“. Dalyvavo 1500–1503 m. kare prieš Maskvą ir kituose žygiuose, kuriems vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis. 15051510 m. Lietuvos didysis maršalka, nuo 1507 m. Vilniaus vaivada, nuo 1510 m., mirus tėvui – Lietuvos didysis kancleris. 1515 m. vadovavo Lietuvos pasiuntinybei Habsburgų ir Jogailaičių suvažiavime, už tai imperatorius Maksimiljanas I jam suteikė Šventosios Romos imperijos Goniondzo ir Medilo kunigaikščio titulą.

Lietuvoje ilgai privačiai kariavo su Trakų vaivada Albertu Goštautu.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Mikalojus Radvila IILietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

NuorodosKeisti