Sąrašas:Kauno istorijos datos

1030

• 1030 m. legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai.

1140

• 1140 m. arabų keliautojas ir kartografas Al Idrisi išleistame žemėlapyje mini vietovę Kaniyū, kuri tapatinama su Kauno vardu.

1361

• 1361 m. pirmą kartą Kauno vardas paminimas rašytiniame šaltinyje – Kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“.

1408

• 1408 m. vasario 14 d. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises.

1413

• 1413 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minima Kauno parapijinė bažnyčia (dab. Kauno arkikatedra bazilika).

1463

• 1463 m. gegužės 20 d. LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis suteikė Kauno miestui privilegiją, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises.

1473

• 1473 m. minima pirmoji Kauno mokykla.

1519

• 1519 m. įsteigta pirmoji 10 lovų ligoninė.

1540

• 1540 m. minima pirmoji vaistinė.

1542

• 1542 m. liepos 26 d. į Rotušės – miesto savivaldos simbolio – pamatus įmūrytas kertinis akmuo.

1700–1800

1701

• 1701 m. gruodžio 20 d. Šiaurės karo (1700–1721) metu švedai be kliūties užėmė Kauną ir išbuvo jame 12 savaičių.

1787

• 1787 m. istoriniuose dokumentuose pirmą kartą minimas Vičiūnų pavadinimas.

1800–1900

1800

• 1800 m. Kauną nusiaubė gaisras, sunaikinęs trečdalį miesto.

1808

• 1808 m. miesto magistratą pakeitė 6 asmenų Dūma, veikusi iki 1870 m.

1812

• 1812 m. birželio 24 d. Napoleono kariuomenė pradėjo karą su Rusija: persikėlė per Nemuną ir užėmė Kauną.

1815

• 1815 m. Kaune įsteigta pirmoji ugniagesių komanda.

1836

• 1836 m. baigta tiesti Sankt-Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno atkarpa.

1838

• 1838 m. liepos mėn. Kaune lankėsi Rusijos caras Nikolajus I.

1843

• 1843 m. liepos 1 d. Rusijos caro įsakymu įsteigta Kauno gubernija.
• 1843 m. spalio 29 d. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas Rusijos pergalei 1812 m. kare.
• 1843 m. pradėtas leisti pirmasis laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“.

1844

• 1844 m. į Kauną perkelta Kražių gimnazija (įkurta 1616 m. kaip jėzuitų kolegija) ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija.

1845

• 1845 m. gegužės 1 d. caro įsaku uždaryta Vytauto bažnyčia.

1847

• 1847 m. įsteigtos Karmelitų kapinės.
• 1847 m. pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
• 1847 m. vasario 21 d. caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.).

1848

• 1848 m. Maušos Zimelovičiaus spaustuvėje išspausdinta pirmoji lietuvška knyga Kaune.

1853

• 1853 m. Nemuno krantinė sutvirtinta akmens grindiniu.
• 1853 m. Vilijampolėje pradėjo veikti pirmasis Isero Bero Volfo garinis alaus bravoras, davęs pradžią Lietuvos alaus pramonei.

1854

• 1854 m. Vokietijos bendrovė „Siemens & Halske“, nutiesusi 1040 varstų ilgio telegrafo liniją Sankt Peterburgas-Varšuva, kurios viena iš šešių stočių buvo įrengta Lietuvoje, Kaune, pradėjo naujos ryšių priemonės – telegrafo tinklo statybos erą.
• 1854 m. Nemunu pradėjo plaukioti garlaiviai.

1859

• 1859 m. gegužės 9 d. pradėta Kauno geležinkelio tunelio statyba.

1860

• 1860 m. Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
• 1860 m. įsteigta „Engelman“ alaus darykla ir salyklo fabrikas (Kaunakiemio g.).

1861

• 1861 m. vokiečių fotografas Antonas Rorbachas (Anton Rohrbach) padarė pirmąsias fotografijas, užfiksavusias 4 Kauno vaizdus.
• 1861 m. įsteigtos Žaliakalnio žydų kapinės (Radvilėnų pl.).
• 1861 m. atidarytas plieninis-sijinis geležinkelio tiltas per Nemuną (Žaliasis tiltas).

1862

• 1862 m. pradėjo veikti Kauno geležinkelio tunelis.
• 1862 m. gegužės 21 d. pradėta eksploatuoti geležinkelio atkarpa Daugpilis-Lentvaris-Kaunas.

1863

• 1863 m. pirklys R. Volfas Vilijampolėje pastatė garinį alaus bei salyklo fabriką.
• 1863 m. pradėjo veikti pirmoji garinė lentpjūvė.

1864

• 1864 m. gruodžio 3 d. iš Varnių į Kauną perkelta Žemaičių vyskupijos rezidencija ir Kunigų seminarija.

1865

• 1865 m. rugsėjo 29 d. pradėjo veikti Kauno kalėjimas.

1867

• 1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja (dab. Kaunakiemio) g. įsikūrė Tilmansų metalo fabrikas.

1871

• 1871 m. liepos 23 d. imperatorius Aleksandras III patvirtino planą, kuriuo numatyta plėtra Žaliakalnyje ir Karmelituose.

1872

• 1872 m. pastatyta Choralinė (vyriausioji) sinagoga.

1873

• 1873 m. Aleksote pastatytas Adlerio ir Rozenbliumo medvilnės fabrikas.

1876

• 1876 m. sausio mėn. įvyko rinkimai į Kauno miesto Dūmą, kurių metu išrinkta 70 miesto atstovų.

1879

• 1879 m. liepos 7 d. (n.s. liepos 19 d.) Rusijos imperatorius Aleksandras II pasirašė potvarkį Kauno tvirtovei statyti.
• 1879 m. įkurta brolių Šmitų metalo apdirbimo įmonė.

1880

• 1880 m. įsteigtos Senosios Fredos (Botanikos g.) ir Aleksoto (Veiverių pl.) kapinės.

1882

• 1882 m. pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba.
• 1882 m. Vilijampolėje įkurta žydų ješiva – aukščiausia religinė mokymo institucija, rengusi rabinus.

1883

• 1883 m. lapkričio 26 d. I. Frumkino 1881 m. pastatytame name įsteigtas Kauno apygardos teismas (dab. Laisvės al. 103).
• 1883 m. įsteigtos Aukštųjų Šančių karių kapinės (Ašmenos g.).

1884

• 1884 m. pastatyta valstybinė mergaičių gimnazija (Laisvės al. 95). 1916 m. pastate pradėjo veikti lietuviška „Aušros“ berniukų gimnazija.

1889

• 1889 m. prie Kauno prijungti Šančiai ir Žaliakalnio dalis.

1892

• 1892 m. sausio 9 d. atidarytas Kauno miesto teatras.
• 1892 m. gegužės 24 d. nuo Rotušės a. iki geležinkelio stoties pradėjo kursuoti arklių traukiamas tramvajus („konkė“).

1893

• 1893 m. R. Tilmanso metalo gamykloje pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.

1895

• 1895 m. liepos 8 d. šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai suteiktas katedros rangas.
• 1895 m. rugsėjo 17 d. pašventintas Šv. Petro ir Povilo Soboras (dab. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia).

1897

• 1897 m. balandžio 1 d. Feliksas Dzeržinskis išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowienski robotnik“ („Kauno darbininkas“).
• 1897 m. liepos 30 d. įkurtas Kauno miesto muziejus.
• 1897 m. teismo valdininko žmona Ana Press (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13) pastatė „Centrinį viešbutį“.
• 1897 m. Isakas Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88).

1898

• 1898 m. lapkričio 21 d. duris atvėrė Kauno miesto muziejus.
• 1898 m. gruodžio mėn. pradėjo veikti Liaudies namai.

1899

• 1899 m. pastatytas „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68/ Daukanto g. 19).
• 1899 m. įsteigta slapta muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuriai vadovavo muzikas Juozas Naujalis.

1900–2000

1900

• 1900 m. sausio 2 d. (n. s. sausio 15 d.) pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė elektrinė Lietuvoje.
• 1900 m. įsteigtos Veršvų kapinės (Vilijampolė, Atramos g.).

Nuorodos

• Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“