Feliksas Dzeržinskis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie komunistinį veikėją. Apie miestą skaitykite straipsnyje Dzeržinskis (miestas).
Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis Феликс Эдмундович Дзержинский | |
---|---|
Herbas „Sulima“ | |
Gimė | 1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr. |
Mirė | 1926 m. liepos 20 d. (48 metai) Maskvoje |
Palaidotas (-a) | Nekropolis prie Kremliaus sienos |
Tautybė | Lenkas |
Tėvas | Edmundas Dzeržinskis |
Motina | Helena Dzeržinska |
Sutuoktinis (-ė) | Zofija Muškat |
Vaikai | Janas Dzeržinskis |
Veikla | revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas. |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Feliksas Dzeržinskis |
Parašas | |
Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis (rus. Феликс Эдмундович Дзержинский, 1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr. – 1926 m. liepos 20 d. Maskvoje) – Lietuvos bajoras, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.
Biografija
redaguotiBuvo šeštas vaikas 9 vaikų bajorų šeimoje. Jo tėvai buvo gimnazijų mokytojas Edmundas Dzeržinskis ir Helena Dzeržinska. Vaikystėje tėvo šautuvu nušovė seserį. Tėvai faktą nuslėpė, o sūnų išvežė į Vilnių. Buvo pašalintas iš Vilniaus gimnazijos už dalyvavimą socialistų partijos veikloje. 1897 m. atvyko į Kauną, dirbo įvairiose gamyklose, organizavo streikus. Tų pačių metų balandžio 1 d. išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowieński Robotnik“ („Kauno darbininkas“). 1897 m. liepos 17 d. suimtas ir vienuolika mėnesių kalintas Kauno kalėjime. 1898 m. birželio 13 d. ištremtas į Viatkos guberniją, iš kur pabėgo. Keletą metų praleido Varšuvos ir kituose kalėjimuose. Iš viso už politinę veiklą kalėjimuose praleido daugiau nei 10 metų.
Po 1903 m. – bolševikas. 1905–1907 m. buvo vienas revoliucijos vadovų Varšuvoje. 1907 m. išrinktas Rusijos SDDP partijos CK nariu. 1917 m. buvo vienas Karinio-revoliucinio centro vadovauti ginkluotam sukilimui Petrograde ir Petrogrado Karinio-revoliucinio komiteto narys.
Nuo 1917 m. – ČK vadovas, nuo 1922 m. – GPU (Главное политическое управление, Vyriausios Politinės valdybos) vadovas, 1919–1923 m. – Tarybų Rusijos vidaus reikalų liaudies komisaras, 1921–1926 m. – TSRS susisiekimo liaudies komisaras.
Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare – buvo Maskvos gynybos komiteto narys, Pietvakarių fronto užnugario viršininkas, Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos narys.