Feliksas Dzeržinskis

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis
Феликс Эдмундович Дзержинский
Bundesarchiv Bild 102-00032, Felix Dzierzynski.jpg
Herbas „Sulima“
Herbas „Sulima“
Gimė 1877 m. rugsėjo 11 d.
Dzeržinovo dvare, Minsko sr.
Mirė 1926 m. liepos 20 d. (48 metai)
Maskvoje
Palaidotas (-a) Nekropolis prie Kremliaus sienos
Tautybė Lenkas
Tėvas Edmundas Dzeržinskis
Motina Helena Dzeržinska
Sutuoktinis (-ė) Zofija Muškat
Vaikai Janas Dzeržinskis
Veikla revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.
Žymūs apdovanojimai

Raudonosios Vėliavos ordinas

Commons-logo.svg Vikiteka Feliksas Dzeržinskis
Parašas
Felix Edmundovich Dzerzhinsky signature.svg

Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis (rus. Феликс Эдмундович Дзержинский, 1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr. – 1926 m. liepos 20 d. Maskvoje) – Lietuvos bajoras, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.

BiografijaKeisti

Buvo šeštas vaikas 9 vaikų bajorų šeimoje. Jo tėvai buvo gimnazijų mokytojas Edmundas Dzeržinskis ir Helena Dzeržinska. Vaikystėje tėvo šautuvu nušovė seserį. Tėvai faktą nuslėpė, o sūnų išvežė į Vilnių. Buvo pašalintas iš Vilniaus gimnazijos už dalyvavimą socialistų partijos veikloje. 1897 m. atvyko į Kauną, dirbo įvairiose gamyklose, organizavo streikus. Tų pačių metų balandžio 1 d. išleido nelegalų laikraštį lenkų kalbaKowieński Robotnik“ („Kauno darbininkas“). 1897 m. liepos 17 d. suimtas ir vienuolika mėnesių kalintas Kauno kalėjime. 1898 m. birželio 13 d. ištremtas į Viatkos guberniją, iš kur pabėgo. Keletą metų praleido Varšuvos ir kituose kalėjimuose. Iš viso už politinę veiklą kalėjimuose praleido daugiau nei 10 metų.

Po 1903 m. – bolševikas. 19051907 m. buvo vienas revoliucijos vadovų Varšuvoje. 1907 m. išrinktas Rusijos SDDP partijos CK nariu. 1917 m. buvo vienas Karinio-revoliucinio centro vadovauti ginkluotam sukilimui Petrograde ir Petrogrado Karinio-revoliucinio komiteto narys.

Nuo 1917 m. – ČK vadovas, nuo 1922 m. – GPU (Главное политическое управление, Vyriausios Politinės valdybos) vadovas, 19191923 m. – Tarybų Rusijos vidaus reikalų liaudies komisaras, 19211926 m. – TSRS susisiekimo liaudies komisaras.

Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare – buvo Maskvos gynybos komiteto narys, Pietvakarių fronto užnugario viršininkas, Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos narys.