Vikipedija

Sąrašas:Šalys be ginkluotųjų pajėgų

Šalys, neturinčios ginkluotųjų pajėgų
Šalis Pastabos Išnašos
Andora Andora Andora neturi nuolatinės kariuomenės, bet yra pasirašiusi sutartis su Ispanija ir Prancūzija dėl savo apsaugos. Jos nedidelė savanorių kariuomenė atlieka tik paradinę funkciją. Sukarinta GIPA (apmokyta kovoti su terorizmu ir įkaitų valdymu) yra nacionalinės policijos dalis. [1][2]
Dominika Dominika Dominika neturi nuolatinės kariuomenės nuo 1981 m. Už gynybą atsakinga Regioninė saugumo sistema. [3]
Grenada Grenada Nuo 1983 m., kai po JAV vadovaujamos invazijos buvo išformuota Liaudies revoliucinė armija, ji neturi nuolatinės kariuomenės. Grenados karališkosios policijos pajėgos turi sukarintą specialiosios tarnybos padalinį vidaus saugumui užtikrinti. Už gynybą atsakinga regioninė saugumo sistema.
Kiribatis Kiribatis Pagal konstituciją vienintelės leistinos pajėgos yra policija, kuriai priklauso vidaus saugumui užtikrinti skirtas jūrų priežiūros padalinys. Jūrų priežiūros padalinys yra aprūpintas šaulių ginklais ir turi vieną Ramiojo vandenyno klasės patrulinį laivą „Teanoai“. Gynybos pagalbą teikia Australija ir Naujoji Zelandija pagal neoficialų trijų šalių susitarimą. [4][5][6]
Lichtenšteinas Lichtenšteinas 1868 m. panaikino nuolatinę kariuomenę, nes manė, kad ji yra per brangi. Kariuomenę leidžiama turėti tik karo metu, tačiau tokia situacija niekada nepasitaikė. Lichtenšteinas turi policijos pajėgas su policijos taktiniu padaliniu, aprūpintu šaulių ginklais vidaus saugumo užduotims vykdyti. Gynybos pagalbą teikia Austrija ir Šveicarija pagal neoficialų trijų šalių susitarimą. [7][8]
Maršalo Salos Maršalo Salos Nuo pat šalies įkūrimo vienintelės leistinos pajėgos yra policija, kuriai priklauso vidaus saugumui užtikrinti skirtas jūrų priežiūros padalinys. Jūrų priežiūros padalinys yra aprūpintas šaulių ginklais ir turi vieną Ramiojo vandenyno klasės patrulinį laivą „Lomor“. Už salų gynybą atsako JAV. [9][10][11]
Mikronezijos Federacinių Valstijų vėliava Mikronezijos Federacinės Valstijos Nuo pat šalies įkūrimo nebuvo suformuota jokia kariuomenė. Vienintelės leistinos pajėgos yra policija, kuri vidaus saugumui užtikrinti turi jūrų priežiūros padalinį. Jūrų priežiūros padalinys aprūpintas šaulių ginklais ir turi tris Ramiojo vandenyno klasės patrulinius laivus: FSS Palikir, FSS Micronesia ir FSS Independence. Už šalies gynybą atsako Jungtinės Amerikos Valstijos. [12][13][14]
Nauru Nauru Australija yra atsakinga už Nauru gynybą pagal neoficialų abiejų šalių susitarimą. Tačiau yra gana didelės ginkluotos policijos pajėgos ir pagalbinės policijos pajėgos vidaus saugumui užtikrinti. [15][16][17][18][19]
Palau Palau Nuo pat šalies įkūrimo vienintelės leistinos pajėgos yra policija, kuriai priklauso 30 žmonių jūrų priežiūros padalinys, skirtas vidaus saugumui užtikrinti. Jūrų priežiūros padalinys yra aprūpintas šaulių ginklais ir turi vieną Ramiojo vandenyno klasės patrulinį laivą „Remeliik“ ir vieną Japonijos suteiktą patrulinį katerį „Kedam“. Už šalies gynybą atsako JAV. [20][21][22]
Sent Lusija Sent Lusija Karališkoji Sent Lusijos policija turi dvi nedideles sukarintas pajėgas, kurias sudaro 116 žmonių: Specialiųjų paslaugų padalinį ir Pakrančių apsaugos tarnybą; abu padaliniai atsakingi už vidaus saugumą. Už gynybą atsakinga Regioninė saugumo sistema. [23][24]
Sent Vinsentas ir Grenadinai Sent Vinsentas ir Grenadinai Karališkosios Sent Vinsento ir Grenadinų policijos pajėgos turi dvi nedideles sukarintas pajėgas: Specialiosios tarnybos padalinį ir Pakrančių apsaugos tarnybą, kurios yra atsakingos už vidaus saugumą ir pakrančių vandenų patruliavimą. Beveik visi pakrančių apsaugos vadai buvo Karališkojo karinio jūrų laivyno karininkai. Už gynybą atsakinga Regioninė saugumo sistema.
Samoa Samoa Nuo pat šalies įkūrimo nebuvo suformuota kariuomenė, tačiau yra nedidelės policijos pajėgos, o vidaus saugumui užtikrinti - Jūrų priežiūros padalinys. Jūrų priežiūros padalinys yra aprūpintas šaulių ginklais ir turi vieną Ramiojo vandenyno klasės patrulinį laivą „Nafanua“. Pagal 1962 m. draugystės sutartį Naujoji Zelandija yra atsakinga už gynybą. [25][26][27]
Saliamono Salos Saliamono Salos Iki sunkaus etninio konflikto, į kurį įsikišo Australija, Naujoji Zelandija ir kitos Ramiojo vandenyno šalys, kad atkurtų teisėtvarką, turėjo sukarintas pajėgas. Nuo to laiko kariuomenė nebeišliko, tačiau yra palyginti didelės policijos pajėgos, o vidaus saugumui užtikrinti - Jūrų priežiūros padalinys. Jūrų priežiūros padalinys yra aprūpintas šaulių ginklais ir turi du Ramiojo vandenyno klasės patrulinius laivus „Auki“ ir „Lata“. Iki 2017 m. birželio 30 d. už pagalbą gynybos ir policijos srityje buvo atsakinga Regioninės pagalbos misija Saliamono Salose (RPMSS). [28][29][30][31][32]
Tuvalu Tuvalu Nuo pat šalies įkūrimo nebuvo suformuota kariuomenė, tačiau yra nedidelės policijos pajėgos, kurioms priklauso Jūrų priežiūros padalinys, užtikrinantis vidaus saugumą. Jūrų priežiūros padalinys yra aprūpintas šaulių ginklais ir turi vieną Ramiojo vandenyno klasės patrulinį laivą „Te Mataili“. [33][34]
Vatikanas Vatikanas Išlaiko žandarmerijos korpusą vidaus policijai užtikrinti. Popiežiškoji šveicarų gvardija - ginkluotas padalinys, kuriam pavesta saugoti popiežių - oficialiai pavaldi Šventajam Sostui, o ne Vatikano valstybei. Vatikanas nėra sudaręs gynybos sutarties su Italija, nes tai pažeistų Vatikano neutralumą, tačiau neoficialiai Vatikaną saugo Italijos ginkluotosios pajėgos. Palatino gvardija ir Kilnioji gvardija buvo panaikintos 1970 m. [35][36][37][38]

Literatūra redaguoti

  • Barbey, C. (2001). La non-militarisation et les pays sans armée : une réalité. Šveicarija: APRED.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ „Andorra“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  2. ↑ „El Sometent | Tourism“. Turisme.andorralavella.ad. 2011-05-17. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  3. ↑ „Overview. 26 countries without armies“. APRED. Nuoroda tikrinta 2015-07-07.
  4. ↑ „Kiribati Defense Forces – 1991“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  5. ↑ „Kiribati“. Freedom House. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  6. ↑ Australian Government, Department of Defence (1943-11-20). „Operation KIRIBATI ASSIST - Department of Defence“. Defence.gov.au. Suarchyvuotas originalas 2012-05-02. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  7. ↑ „Background Note: Liechtenstein“. United States Department of State. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  8. ↑ „Imagebroschuere_LP_e.indd“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-05-16. Nuoroda tikrinta 2012-10-19.
  9. ↑ „Background Note: Marshall Islands“. United States Department of State. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  10. ↑ „Marshall Islands“. www.freedomhouse.org.
  11. ↑ „Top 10 Countries Without Military Forces | Top 10 Lists“. TopTenz.net. Nuoroda tikrinta 2013-03-30.
  12. ↑ „Inspection of Embassy Kolonia, Federated States of Micronesia (ISP-I-02-09)“. United States Department of State. Suarchyvuotas originalas 2007-08-29. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  13. ↑ „Micronesia, Federated States of“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2013-03-30.
  14. ↑ „Micronesia“. www.freedomhouse.org.
  15. ↑ „Nauru“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2008-09-21.
  16. ↑ „Guns in Nauru: Facts, Figures and Firearm Law“. Gunpolicy.org. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  17. ↑ „Nauru“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  18. ↑ „Comparative Criminology | Asia - Nauru“. Rohan.sdsu.edu. Suarchyvuotas originalas 2015-11-21. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  19. ↑ „Nauru“. Freedom House. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  20. ↑ „Palau“. Encyclopedia of the Nations. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  21. ↑ „Palau“. Freedom House. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  22. ↑ „U.S. Relations With Palau“. United States Department of State. 2012-02-07. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  23. ↑ „Royal Saint Lucia Police Force“. Rslpf.com. 1961-11-04. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  24. ↑ „Saint Lucian Military statistics, definitions and sources“. Nationmaster.com. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  25. ↑ „Samoa“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  26. ↑ „Samoa“. State.gov. 2012-02-01. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  27. ↑ „Samoa“. Freedom House. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  28. ↑ „Australian defence presence in solomon islands“. Australian Government Department of Defense. Suarchyvuotas originalas August 17, 2008. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  29. ↑ The Solomons Islands 1998-2003 Archyvuota kopija 2012-05-09 iš Wayback Machine projekto., britains-smallwars.com/.
  30. ↑ „Solomon Islands“. Freedom House. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  31. ↑ „Solomon Islands“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  32. ↑ „Regional Assistance Mission to Solomon Islands - Home“. RAMSI. 2012-04-26. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  33. ↑ „Country Context“. World Health Organization. Suarchyvuotas originalas April 26, 2005. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  34. ↑ http://www.vanuatu.usp.ac.fj/library/Paclaw/Tuvalu/Police%20Act.pdf
  35. ↑ „Vatican City“. World Desk Reference. Suarchyvuotas originalas November 22, 2006. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  36. ↑ Charlies Witke, Review of David Alvarez, The Pope's Soldiers: A Military History of the Modern Vatican, Michigan War Studies Review (January 20, 2012).
  37. ↑ „Holy See (Vatican City)“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  38. ↑ David Alvarez (2001). The Pope's Soldiers: A Military History of the Modern Vatican Modern War Studies. University Press of Kansas. Šablonas:ASIN.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sąrašas:Šalys_be_ginkluotųjų_pajėgų&oldid=7185247"