Rokoniai
{{#if:280px
Rokonių reginys
Rokoniai
Rokoniai
55°44′24″š. pl. 23°53′38″r. ilg. / 55.740°š. pl. 23.894°r. ilg. / 55.740; 23.894 (Rokoniai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Šeduvos miesto seniūnija
Gyventojų (2021) 29
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Rokóniai
Kilmininkas: Rokónių

Rokoniai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, prie geležinkelio ruožo ŠeduvaPanevėžys. Šiauriniu pakraščiu prateka Kurys. Rokoniai įsikūrę 15 km į pietryčius nuo Šeduvos. Kaimynystėje – Labos geležinkelio stotis, Areiniškių dvaras, Butėnų, Daukantų, Vaižgų, Džiugonių kaimai. Netoli yra didžiausia šio krašto gyvenvietė Sidabravas. Yra Rokonių bažnyčia, aerodromas.

Autobusų stotelė. Rąstinis namelis – ir užuovėja keleiviams, ir vieta Gegužinės pamaldoms
Statoma Rokonių bažnyčia, 2014 m.
Įvažiavimas į kaimą – asfaltuotu keliu

Etimologija redaguoti

Kaimo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Rokas (asmenvardinis vietovardis), pridedant aukštaitišką priesagą -oniai.[2]

Liaudies etimologija kaimo pavadinimą kildino nuo dažnų rūkų šiame tarp miškų įsikūrusiame krašte. Vietovės pavadinimas ilgai raštų ir šnekamojoje kalboje buvo „sudvigubintas“ – su u ir ū balsiais žodžio šaknyje. Šnekamojoje kalboje dažniau vartotas „Rukoniai“. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo „Rokoniai“ kaip senesnis pavadinimas. Tokia forma minėtas jau XVI a. raštijoje.

Istorija redaguoti

Rokonių vaitystė sudaryta 15541555 m. Jai buvo priskirti šeši kaimai, kurie buvo išplanuoti ir įkurti į rytus nuo Šeduvos miestelio, tarp Daugyvenės ir Kiršino upelių, prie kelio Naujamiestis–Šeduva. Vaitystei pavadinimas duotas nuo Rokonių kaimo vardo. 1554 m. įkurtuose Rokoniuose buvo priskirta 26 valakai ir 10 margų žemės. 1555 m. revizoriams sudarant kaimo aprašymą, 21 valakas jau buvo paimtas žemdirbių. Pažymėta, kad iš 26 Rokonių kaimo valakų 21 valako žemė priskirta vidutinei. Kaimo gyventojams uždėtos įvairios prievolės, laisvuose valakuose nustatyti mokesčiai, kaimo žemių ribos.[3] [4]

Nuo seno žinomas Rokonių dvaras. Garsus archeologas Petras Tarasenka nurodo dvaro lauke, Žvirkalnyje, buvusį milžinkapį. Laikui bėgant jis buvo sunaikintas. Dvaro savininkas Matas Tracevskis laikomas Sidabravo bažnyčios įkūrėju. Nors dvare vyravo lenkų kalba, jame tarnaujantys kaimiečiai kalbėdavo lietuviškai. Minėtina ir tai, kad dvare vykdavo klojimo vaidinimai, gegužinės pamaldos, užklysdavo ir cirkas. Dvare veikė pieninė.

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai rytinė dvaro žemės dalis išdalyta savanoriams ir bežemiams iš Baisogalos, Grinkiškio, Rozalimo, bet daugiausia iš Smilgių valsčiaus. Naujakurių kaimas Rokonių žemėje buvo pavadintas žemę matavusio matininko Daukanto pavarde. Po žemės reformos Daukantai išsiskirstė į viensėdijas.

1923 m. kaime buvo 41 ūkis su 198 gyventojais, dvare nurodytas 1 ūkinis vienetas, kuriame gyveno 75 žmonės.

Apie 1925 m. Rokoniuose įsikūrė pradinė mokykla, tačiau ji egzistavo neilgai. Rokonių vaikai mokėsi netolimame Sidabrave.

1942 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, didžiausias seniūnijoje buvo Rokonių kaimas. Jame – 52 ūkiai su 228 gyventojais.

Antrojo pasaulinio karo metais frontas per apylinkę pasitraukė per vieną naktį, ir kaimas beveik nenukentėjo. Tačiau į karą buvo pašaukta ir žuvo kaimo vyrų. Po karo likusieji kaime rėmė partizanus, nakvindino juos, slėpdamiesi vieni nuo kitų. Pokario metais prasidėjo tremtys – išvežtos Lasausko, Kulbeckų, Stankūnų, Daukšų, Stalionių, Švagždžių šeimos.

1949 m. įkurtas kolūkis „Rokonių vienybė“ (pirm. Kazimieras Balnionis). Naudotas antspaudas, pagamintas su gramatine klaida – „Rūkonių vienybė“. Kai sujungė keturis kaimus, kolūkį pavadino „Raudonąja vėliava“ (pirm. Vladas Kriščiūnas).

Šiandieninio kaimo centre gyveno Aglinskų, Kudžmų, Tamošiūnų šeimos. Už Kudžmų gyveno Valiai, Žilinskai, Lasauskai, Kulbeckai, Šimkevičiai, Lukoševičiai, Mikolaičiai. Daugiausia kaime buvo Tamošiūnų ir Žilinskų.

Kaime, netoli Areiniškių dvaro, šliejosi kapinės. Jos jau prieš pusšimtį metų uždarytos. Apie tas kapines apylinkėje sklandė įvairiausių pasakojimų. Tvirtinama, kad ten buvo laidojami mirusieji maro metais.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Rokoniuose įsikūrė stambus Šeduvos krašto ūkininkas Kazimieras Masilionis, čia atsiėmęs tėvų žemę ir tapęs gabiu organizatoriumi, kaimo lyderiu, mecenatu.

 
Lėktuvų angaras

Rokonių aerodromas redaguoti

Rokonių aerodromu vadinama čia 2018 m.[5] įrengta privati oro skrydžių lauko aikštelė, atitinkanti Civilinės aviacijos administracijos taisyklių reikalavimus.[6] Ji skirta laikinai ultralengviesiems orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti dienos metu. Gruntinio kilimo ir tūpimo tako dydis 365 x 24 m, šalia įrengta minimali infrastruktūra: angaras lėktuvų saugojimui, pilotų namai. Naudojama mėgėjiškiems, pažintiniams skrydžiams.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[7] 1914 m. 1923 m.sur.[8] 1942 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[9]
198 212
198 (kaime)
14 (dvare)
273
198 (kaime)
75 (dvare)
228 175 140
1979 m.sur.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
115 87 70 48 29 -


Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 181
  3. Mūsų kraštas, 1996 m. birželio 12 d.
  4. Radviliškio kraštas, 2012 m., nr. 2 (17)
  5. Leidimų įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikšteles sąrašas 2018–2019
  6. Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  15. Radviliškiečiai pasveikino LR Prezidentą Valdą Adamkų

Aplinkinės gyvenvietės

  PAKALNIŠKIAI Areiniškiai  
ŠEDUVA
     
     
     
Beinorava
Butėnai SIDABRAVAS