Beinorava

Portal.svg
Beinorava
Beinoravos bendruomenės namai.JPG
Bendruomenės centras

Beinorava
Koordinatės 55°44′49″š. pl. 24°00′40″r. ilg. / 55.747°š. pl. 24.011°r. ilg. / 55.747; 24.011 (Beinorava)Koordinatės: 55°44′49″š. pl. 24°00′40″r. ilg. / 55.747°š. pl. 24.011°r. ilg. / 55.747; 24.011 (Beinorava)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Sidabravo seniūnija
Gyventojų skaičius 355 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 (1) kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Beinoravà (Beinórava)
Kilmininkas: Beinorãvos
Naudininkas: Beinorãvai
Galininkas: Beinorãvą
Įnagininkas: Beinoravà
Vietininkas: Beinorãvoje

Beinorava – kaimas Radviliškio rajone, 15 km į rytus nuo Šeduvos, 16 km į rytus nuo Raudondvario, prie geležinkelio Šiauliai-Panevėžys (Dapšionių geležinkelio stotis). Seniūnaitijos centras. Yra Labučių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1970 m.), išlikusi dvaro sodyba ir parkas. Pro kaimą teka Laba (Šuojos intakas) ir jos intakai Skutiškis, Varliupis, taip pat Šuojos intakas Šakynė. Praeina keliai  3414  Baisogalos glž. st.SidabravasMandeikiai ,  3422  Privažiuojamasis kelias prie Beinoravos .

Kryžius, 1901 m.

IstorijaKeisti

Minima nuo 1586 m. 16431713 m. čia buvo evangelikų reformatų bažnyčia. 1775 m. Upytės pavieto padūmės sąraše minimas Beinoravos dvaras. Sovietinės okupacijos metais tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1964 m. įsteigti kultūros namai, 1970 m. atidaryta biblioteka.[2]

Pavadinimo kilmėKeisti

Kaimas pavadintas pagal vyrišką asmenvardį Beinoras.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1776 m. ir 2011 m.
1776 m. 1785 m. 1828 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3]
168 137
118 (kaime)
19 (dvare)
63
45 (kaime)
18 (dvare)
333 377 344
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
516 457 473 477 389 355


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Beinorava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 778 psl.
  3. BeinoravaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 203 psl.
  4. Beinorava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 230 psl.