Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

55°43′22″š. pl. 21°55′59″r. ilg. / 55.7228°š. pl. 21.9331°r. ilg. / 55.7228; 21.9331

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Plungės
Savivaldybė Rietavo savivaldybė
Gyvenvietė Rietavas
Adresas Laisvės g. 2a
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1873 m.
Stilius neoromanika

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Rietave, pietrytinėje miesto dalyje, visa baltai nudažyta.

Istorija redaguoti

Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1529 m. 1539 m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko evangelikams reformatams; apie 1589 m., padedant Rietavo tijūnui Leonui Sapiegai,[1] buvo grąžinta katalikams. 1596 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčiai dovanotas Labardžių kaimas 1608 m. sukeistas su Vatušiais. Nuo 1612 m. rašytos metrikų knygos.

1721 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 m. priklausė Daubakių, Degutalių, Vatušių ir Žalakiškės kaimai. Rietavo vikaras, vėliau altarista Silvestras Rucevičius (apie 17471831) parengė 2 religines lietuviškas knygas, kurių viena sulaukė keliolikos leidimų.

 
Bažnyčios interjeras

1846 m. leista statyti naują mūrinę bažnyčią (Gonsovskio iš Romos projektas). Pastatyta laikina mūrinė salė. 1853 m. vyskupas Motiejus Valančius pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Statybai vadovavo architektas F. Štuleris iš Prūsijos. Dėl nekokybiškų statybinių medžiagų teko atsisakyti projekte numatyto vieno bokšto ir nuo pamatų mūryti du. Bažnyčios statybai Oginskiai išleido apie pusę milijono rublių (pradėjo statydinti Irenijus Oginskis 1853 m., o baigė jo sūnus Bogdanas Oginskis 1873 m.). Už 1863 m. sukilėlių rėmimą į Sibirą ištremtas Rietavo vikaras Adomas Dabkevičius (1872 m. grįžo į Kuršą) ir altarista Juozapas Stankevičius (ten 1870 m. mirė). Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota.

Architektūra redaguoti

 
Rietavo bažnyčia iš pietryčių pusės

Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, dvibokštė, su pusapskrite apside. Navos ir transepto sandūroje yra dar 1 bokštas. Vidus 3 navų, kurias dengia kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais vartais. Netoli bažnyčios yra kapinės su koplyčia.

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Istorija“. 2014-07-03. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2016-03-06.

Nuorodos redaguoti