Reliktinė mizidė
| Mysis relicta Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Reliktinė mizidė (Mysis relicta) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Mysis relicta Loven, 1862 |
Reliktinė mizidė (Mysis relicta) – mizidžių (Mysida) būriui priklausantis vėžiagyvis.
Išvaizda, gyvenimo būdas redaguoti
Iki 2,5 cm ilgio, permatomas, į krevetę panašus vėžiagyvis. Gyvena ledyninės kilmės ežerų giluminės zonos priedugnėje, kur pastovi +1,6 – 8,4 °C temperatūra ir didelis (mažiausiai 3,5 mg/l) ištirpusio deguonies kiekis.
Dauginasi žiemą, patelės padeda iki 20 kiaušinėlių.
Paplitimas redaguoti
Gyvena Šiaurinės Europos ežeruose.
Lietuva yra pietinė šios rūšies paplitimo riba. Rūšis buvo aptikta 15-oje šalies ežerų (Aiseto, Asalnų, Asvejos, Baluošo, Baluošo, Baltųjų Lakajų, Drūkšių, Dusios, Luokesų, Lūšių, Peršokšnų, Siesarties, Šakarvų, Zaraso, Žeimenų), tačiau pastaruoju metu kai kuriuose (Dusios, Baltųjų Lakajų, Siesarties) ežeruose jau nebeaptinkama.[1] Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Reliktinė mizidė. Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 37. ISBN 978-9955-692-71-3