Baluošas (Ignalinos r.)

Baluošas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, apie 8,5 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Ežeras ledyninės, rininės kilmės. Ežero duburį sudaro dvi lygiagrečios rinos, atskirtos povandeninio gubrio. Krantas labai vingiuotas, šiaurinis – smėlingas, lėkštas, kiti – aukštesni, žvyringi. Krantai beveik ištisai apaugę medžiais. Ežerą supa Ažvinčių-Minčios giria.

Baluošas
Baluošo pakrantė šalia Vaidžiuškių
Baluošo pakrantė šalia Vaidžiuškių
Baluošo pakrantė šalia Vaidžiuškių
Vieta Ignalinos raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 4,226 km²
Kranto linijos ilgis 19,4 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 10,70 m
Didžiausias gylis 33,7 m
Įteka Būka
Išteka Kragžlė (Srovė)
Žemėlapis rodantis vietą.
Baluošas
Koordinatės 55°24′03″ š. pl. 26°01′46″ r. ilg. / 55.40083°š. pl. 26.02944°r. ilg. / 55.40083; 26.02944
Vikiteka Baluošas

Baluošo ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 4,85 km, plotis 1,34 km. Altitudė 142,7 m. Kranto linijos ilgis 15,05 km, su salų krantų linijomis 19,4 km. Ežere yra 8 miškingos salos (Ilgasalė 6,12 ha, Liepų 4,13 ha, Degėsių 1,47 ha, bevardės 0,28 ha, 0,28 ha, 0,17 ha, 0,13 ha ir 0,03 ha). Vienoje iš jų salų, Ilgasalėje, yra nedidelis ežerėlis, kurį su Baluošu jungia sąsiauris. Šiaurėje įteka Būkos upė iš Utenykščio ežero, pietuose išteka Kragžlė (Srovė) į Baluošykščio ežerą (Žeimenos upės baseinas).

Žvejyba (lydekos, karšiai, kuojos, ešeriai, seliavos, aukšlės)[1]. Prie ežero esantys kaimai: Vaidžiuškės, Trainiškis, Šuminai, Strazdai, Ripelialaukis, Beržaragis. Veikia 4 kaimo turizmo sodybos. Pietine pakrante eina kelias  1423  AzaVaišniūnaiGinučiaiKirdeikiai . Šiauriniu krantu eina riba su Utenos rajonu.

Ežerėvardis Baluõšas kilęs arba nuo balas („baltas“), arba nuo bala („klampi vieta, klanas, valka“).[2]

Baluošas

Šaltiniai redaguoti

  1. Marija Vasiliauskienė. Baluošas (Ignalinos r.). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 198
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 57