Reformatų parkas

Koordinatės: 54°40′54″š. pl. 25°16′35″r. ilg. / 54.681622°š. pl. 25.27625°r. ilg. / 54.681622; 25.27625

 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Reformatų parkas – parkas (skveras), esantis Vilniaus miesto centre, prie Pylimo gatvės, priešais Evangelikų reformatų bažnyčią, dar sovietmečiu įkurtas buvusių evangelikų reformatų kapinių vietoje. Šalia yra visuomeninio transporto sustojimo vieta „Reformatų stotelė“ (ankstesni pavadinimai: Kronika, Klaipėdos).[1] Parką administruoja Všį „Vilniaus miesto parkai“.

Reformatų Skveras vasarą. Rakursas ateinant nuo J.Basanavičiaus gatvės / LR Kultūros ministerijos. Andrej Vasilenko nuotrauka.

2013 m. vasario mėn. palyginti apleista sostinės istorinė vieta pradėta tvarkyti (pašalinti avariniai ir menkaverčiai medžiai, atvertos erdvės).

Skveras suformuotas paskutinį sovietmečio dešimtmetį, buvusių reformatų kapinių vietoje. Tuomet Pylimo gatvė buvo Komjaunimo.[2] Sovietmečiu reformatų bažnyčia buvo tapusi kino teatru „Kronika“. Paminklo „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“ statybos 1983 m. šiame skvere galutinai suniokojo beveik 500 metų senumo kapines. Skvere matomiausioje vietoje stovėjęs sovietinis paminklas vėliau pateko į Grūto parką.[3] Buvo sugriauta ir vertinga baroko stiliaus koplytėlė (sunaikinta antžeminė dalis).

Teritorijoje išlikusios registrinės nekilnojamosios kultūros vertybės: koplytėlės–mauzoliejaus kripta,[4] reformatų sinodo pastatas.[5] Taip pat yra įvairios paskirties menkaverčių pastatų (elektros pastotė, požeminė slėptuvė, gėlių parduotuvė, garažai).

IstorijaKeisti

Šalia šio skvero reformatai įsikūrė prieš 400 metų, kai dėl nesutarimų su katalikais buvo iškelti už miesto gynybinės sienos. Nuo XIX a. vidurio, kai buvo pastatyta klasicistinio stiliaus reformatų bažnyčia, iki sovietmečio ši erdvė beveik nepakito.

Kalvinistai 1639 m. už Trakų vartų įsteigė naujas atskiras kapines. 1640 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos dekretu kalvinistai buvo iškelti už Vilniaus miesto gynybinės sienos. Pylimo gatvės vakarinėje pusėje jie įsteigė savo kapines ir pasistatė jose pirmąją medinę bažnytėlę. 1682 m. medinė bažnytėlė buvo sugriauta, o kapinės išniekintos. Gavę Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio leidimą, reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. 1731 m. reformatams buvo įsakyta iškeldinti kapines dar toliau nuo miesto. Naujoms kapinėms skirtas sklypas ant dabartinio Tauro kalno. 1835 m. prie Pylimo gatvės pastačius naują mūrinę reformatų bažnyčią, buvusi kapinėse medinė bažnyčia nugriauta.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 17401815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

Parko atnaujinimo projektas, projekto rengimo eiga, visuomenės reakcijaKeisti

2016 m. gautas statybos leidimas savivaldybės įmonės "Vilniaus Planas" projektui, kuriuo visiškai pakeičiama esamo parko struktūra.

Parke planuojama įamžinti reformacijos sąjūdžio Lietuvoje atminimą. Numatytas skvero sutvarkymas, reformatų palaikų perlaidojimas, įvertinant istorinės erdvės ryšį su XVI a. prasidėjusiu Lietuvos reformacijos sąjūdžiu. Galimybių studijoje buvo siūloma įkurti Reformacijos sąjūdžio kultūros centrą po atviru dangumi, pastatyti paminklą reformacijai.[6] Parke atidengtas akmuo su įrašu „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams“.[7]

Pagal šį projektą parko teritorijoje bus išardytas visas betonas, sutvarkyta parko terasa atkuriant tariamai istorinę parko išvaizdą. Nors projektas finansuojamas kaip Reformatų sodo atkūrimas [8] , vienintelis iš tiesų atkuriamas elementas yra lygus reljefas. Nors bus paženklinta buvusių kapinių vieta bei atverti Šreterių koplyčios pamatai [9] , nė vienas iš šių objektų nebus iš tiesų atkuriamas, nepaisant to, kad Šreterių koplyčia prieš nugriaunant buvo tiksliai išmatuota, o buvęs kapinių vaizdas yra išlikęs fotografijose. Likusi skvero teritorijos architektūra, sudaranti virš 80 proc. viso skvero teritorijos, sukurta nesiremiant istoriniais tyrimais.[10]

"Vilniaus plano" parengtas Reformatų parko projektas sulaukė plačios visuomenės reakcijos ir specialistų kritikos dėl bendros projekto prielaidų, idėjos, nesuderintų istorijos sluoksnių, projektavimo principų, sprendinių [11][12].

Parko vaizdaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti