Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Reškutėnai
Reškutėnai 18204, Lithuania - panoramio.jpg
Reškutėnų bažnyčia po remonto, 2015 m.

Reškutėnai
Koordinatės 55°15′11″š. pl. 26°07′01″r. ilg. / 55.253°š. pl. 26.117°r. ilg. / 55.253; 26.117 (Reškutėnai)Koordinatės: 55°15′11″š. pl. 26°07′01″r. ilg. / 55.253°š. pl. 26.117°r. ilg. / 55.253; 26.117 (Reškutėnai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybės vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija Švenčionėlių seniūnija
Gyventojų skaičius 117 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ReškutėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Reškutė́nai
Kilmininkas: Reškutė́nų
Naudininkas: Reškutė́nams
Galininkas: Reškutė́nus
Įnagininkas: Reškutė́nais
Vietininkas: Reškutė́nuose

Reškutėnai (Raškutėnai, Reškutonys) – kaimas Švenčionių rajone, Kretuonykščio ežero rytinėje pakrantėje. Seniūnaitijos centras.

Yra Šv. Izidoriaus bažnyčia (nuo 1924 m.), kapinės (jose laidojama nuo 1941 m.), pradinė mokykla (Švenčionėlių pagr. mokyklos „Ryto“ draugijos pradinio ugdymo skyrius), biblioteka (nuo 1953 m.), kaimo mokyklos etnografinis muziejus. Stūkso Reškutėnų piliakalnis.

Plentas pro Reškutėnus
Kultūros centras: amatai, mokykla, biblioteka

GamtaKeisti

Į rytus nuo Reškutėnų, anapus „šilelio“, Kretuonykščio ežeras. Iš jo išteka 4 km ilgio Žaugėdos upė, pratekanti šiauriniu Reškutėnų pakraščiu. Upėje anksčiau buvo gausu vėžių ir jų prisigaudydavo pilnas pintines.

Netoli, į vakarus nuo Reškutėnų, yra vienas didžiausių Lietuvoje Kretuono ežeras. Kretuono ežere yra 2 didelės salos. Pelkėtoje Plikojoje saloje yra daug retų paukščių, ir ji dar vadinama Paukščių sala. Prie ežero yra įrengtas paukščių stebėjimo bokštas. Skuivinės sala yra apaugusi medžiais (daug beržų) ir joje galima rasti net grybų.

Apie 2 km į šiaurę nuo Reškutėnų yra nemažas ir gražus Vajuonio ežeras. Netoli Reškutėnų yra Veršelio kalnas, Žemaitiškės senovės gyvenvietė. Gražus Lygumų kalnas (pietiniame Vajuonio ežero krante), nuo kurio matosi visos Reškutėnų apylinkės ir ežerai. Jo papėdėje senų medžių alėja žymi dvarvietę.

IstorijaKeisti

Reškutėnų apylinkės apgyvendintos dar neolite – gyventojai čia vertėsi medžiokle, žvejyba, augino raguočius.

XIX a. geografijos žodyne pavadinimas nurodytas dvejopai: Raszkuciany ir Reszkutony. Minima, kad kaime buvo 18 trobų ir 143 gyventojai.

Geografijos žodyne nurodyta, kad Reškutonys yra prie Gromenio upelio. Šiandien, kad čia būtų upelis, niekas jau neprisimena, tačiau vietovardis Paupelis (vietinių tariamas „Papelis“) – labai pažliugusi pelkė – leidžia spėti upelį buvus.

1911 m. Reškutėnuose įsteigta trijų skyrių pradžios mokykla. Ji buvo rusiška, o lietuviškai mokyta tik tikybos. Lietuviška pradžios mokykla įsteigta tik 1918 m. Pirmais metais ją lankė jau 15 mokinių. Pirmoji mokytoja buvo Kazimira Kurpytė (1894–1968). Lenkai įsteigė savo mokyklą, tačiau lietuviška buvo gausesnė – 1926 m. lietuvių mokyklą lankė 26 mokiniai, o lenkišką – 15. 1933 m. lenkai lietuvišką mokyklą uždarė, tačiau buvo išsireikalauta, kad lenkų mokykloje būtų mokoma ir lietuviškai. 1936 m. lenkai uždarė ir lietuvišką skaityklą. Šiuo metu Reškutėnuose veikia „Ryto“ draugijos pradinė mokykla, turinti muziejų (Nalšios visuomeninio muziejaus filialą), kurio vadovė yra Viktorija Lapėnienė. Jame yra per 1000 įvairių eksponatų.

Reškutėnuose yra graži 19211923 m. statyta Šv. Izidoriaus vardo bažnyčia. Ją 1923 m. pašventino kunigas Petras Prunskis. Vėliau iš Švenčionėlių lenkų nupirkti nedideli, kojomis minami vargonėliai. Jais grota iki 1940 metų. 1949 m. nupirkta fisharmonija, o vargonėliai išmesti. 1927 m. Reškutėnus aplankė arkivyskupas R. Jalbžykovskis. 1940 m. kunigas K. Gaujauskas archivyskupijos paprašė, kad įkurtų atskirą parapiją. Prašymas buvo patenkintas. Bažnyčia nešildoma, tačiau išsiskiria vargonais ir choru. Kiekvieną sekmadienį vyksta 2 val. trukmės mišios.

 
Bendruomenės centras
 
Paminklas Lietuvos 1000-mečiui ant Veršelio kalno.

1929 m. J. Vinciūnas įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Jo rūpesčiu 1930 m. prie Žaugėdos upelio buvo pastatytas akmeninis Vytauto paminklas 500 metų sukakčiai paminėti (pirmasis lenkų okupuotame Vilniaus krašte). Už tai lenkų valdžia draugijos pirmininką ir jos narius nubaudė.

1934 m. Reškutėnuose kilo didelis gaisras, sudegė 75 trobesiai. Bažnyčia, mokykla, krautuvė ir kelios sodybos išliko. Lenkai iš tos nelaimės tik juokėsi, o atstatyti namus gyventojams padėjo Vilniaus lietuvių komitetas.

19501976 m. buvo Reškutėnų apylinkės centras.

Pavadinimo kilmėKeisti

Iš kur kilo pavadinimas, nėra tiksliai aišku. Kai kas kildina iš „rieškučių“ (kažkas semta rieškučiomis), „raškyti“ (gal riešutus?). Tačiau yra padavimas, kad čia po kažkurio karo buvo apgyvendinta 18 raišų kareivių, ir jų sodybas aplinkiniai pavadino Raiškutėnais (dar ir dabar tarmiškai jie taip yra pavadinami).

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2011 m.
1846 m. 1970 m.sur.[2] 1986 m.[3] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
175 261 247 181 117


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Reškutėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 67 psl.
  3. Reškutėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 539 psl.

LiteratūraKeisti

  • Mažoji Reškutėnų kronika (sud. Viktorija Lapenienė). – Reškutėnai: Firidas, 2006-

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Rėkučiai – 3 km IGNALINA – 11 km  
     
     
     
Sena Pašaminė – 6 km
ŠVENČIONĖLIAI – 12 km
ŠVENČIONYS – 13 km