Raudonkojis sakalas

Falco vespertinus
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus)
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) - patinėlis
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus)
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) - patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Šeima: Sakaliniai
(Wikispecies-logo.svg Falconidae)
Pošeimis: Sakalai
(Wikispecies-logo.svg Falconinae)
Gentis: Tikrieji sakalai
(Wikispecies-logo.svg Falco)
Rūšis: Raudonkojis sakalas
(Wikispecies-logo.svg Falco vespertinus)
Binomas
Falco vespertinus
Linnaeus, 1766
Raudonkojo sakalo paplitimas: geltona – perėjimo vietos, mėlyna – žiemojimo vietos
Raudonkojo sakalo paplitimas:
geltona – perėjimo vietos,
mėlyna – žiemojimo vietos

Raudonkojis sakalas (lot. Falco vespertinus, angl. Red-footed Falcon, vok. Rotfußfalke) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.

Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) - patinėlis
Raudonkojo sakalo (Falco vespertinus) kiaušinis

IšvaizdaKeisti

Nedideli, ilgais sparnais paukščiai. Kūno ilgis: 27–32 cm, patinų svoris: 115–190 g, patelių svoris: 130–197 g, išskleistų abiejų sparnugalių atstumas: 65–77 cm[1]. Suaugę patinai melsai pilki, rudomis kojų blauzdų plunksnomis, patelės pilkai rudos. Kojos rausvos.

PaplitimasKeisti

Gyvena Europos žemyno pietryčiuose, Sibiro pietvakariuose, Šiaurės Kazachstane. Prieš žiemą migruoja į Afrikos pietus.

Paplitimas LietuvojeKeisti

Pirmą kartą ši rūšis Lietuvoje oficialiai buvo užregistruota XX a. aštuntame dešimtmetyje, kuri yra netoli jų šiaurės vakarinės išplitimo arealo ribos. Tad jų populiacija Lietuvoje negausi ir daugiausia stebimi per migracijas - vėlai pavasarį ir anksti rudenį. Stebimi įvairiose Lietuvos vietose, tačiau daugiausia, 2015 m. virš 30 raudonkojų sakalų buvo stebėta Žuvinto palių pakraštyje [2]. Duomenų apie mūsų šalyje perinčius šiuos paukščius nėra. Artimiausios nuo Lietuvos jų perimvietės yra Ukrainos, Rumunijos ir Vengrijos stepių teritorijose.

Gyvenimo būdasKeisti

Peri kolonijomis aukštai medžiuose, apleistuose varninių paukščių lizduose. Dviejų dienų intervalu deda 2-4 kiaušinius, kuriuos pasikeisdami peri abu tėvai. Per 27-28 dienas išsikala jaunikliai. Dar po 27-30 jaunikliai paalieka lizdą bei dar po savaitės jie tampa savarankiški[3]. Rugsėjo mėnesį prieš migraciją buriuojasi.

ElgsenaKeisti

Migrantas - prieš žiemą migruoja į Afrikos žemyno pietus. Laikosi būreliais. Nebaikštus - žmonių aplinkos nevengiantis paukštis.

MitybaKeisti

Maitinasi įvairiausiais smulkiais atviro kraštovaizdžio smulkiais gyvūnėliais – žiurkėniniais graužikais, stambesniais vabzdžiais, nedideliais driežais.

AmžiusKeisti

Laisvėje išgyvena apie 13 metų, laikomi žmonių iki 18 metų.

Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti


 

Vikiteka