Linkaičiai (Radviliškis)
Kitos reikšmės – Linkaičiai (reikšmės).
| Linkaičiai | ||
|---|---|---|
  Linkaičiai |
||
| 55°46′01″š. pl. 23°34′48″r. ilg. / 55.767°š. pl. 23.580°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Radviliškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Radviliškio seniūnija | |
| Gyventojų | 278 | |
 Vikiteka |
Linkaičiai (Radviliškis) | |
,_daugiabu%C4%8Diai.JPG)
Linkaičiai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, kelio A9 Panevėžys–Šiauliai lankste, 4 km į pietryčius nuo Radviliškio. Per Linkaičius eina Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, yra Linkaičių geležinkelio stotelė, Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Kaimą supa Linkaičių miškas, jame auga valstybės saugomi Linkaičių ąžuolas, Linkaičių pušis. Pro kaimą teka Šušvės intakas Beržė.
,_karin%C4%97_baz%C4%97.JPG)
Istorija
redaguoti1936 m. Krašto apsaugos ministerija kaime pradėjo statyti ginklų dirbtuves. 1940 m. jose dirbo 120 civilių tarnautojų ir apie 680 darbininkų. 1941 m. TSRS kariuomenė, atsitraukdama iš Lietuvos, dalį dirbtuvių susprogdino.[2]
Po II pasaulinio karo įkurtas arsenalas, išsiplėtė gyvenvietė. Okupacinei kariuomenei pasitraukus daugelis namų liko apleisti, nusiaubti. Nuo 1992 m. greta išlikusių Linkaičių artilerijos dirbtuvių pastatų veikia Lietuvos ginkluotųjų pajėgų generolo leitenanto Motiejaus Pečiulionio arsenalas.[3]
Gyventojai
redaguoti1923 m. kaime buvo 11 ūkių.
 | |||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 16 | 53 | 289 | 42 | 820 | 900 | ||
| 2001 m.sur.[10] | 2007 m. | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 396 | 411 | 335 | 278 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Linkaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 412 psl.
- ↑ Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 412 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Linkaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 441 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Linkaičiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 96 psl.