Punsko lietuvių kultūros namai
Punsko lietuvių kultūros namai – Lenkijos lietuvių kultūros įstaiga Punsko vietovėje, skirta puoselėti ir propaguoti krašto materialinę ir dvasinę etninę kultūrą. Direktorė Asta Pečiulienė.
Istorija redaguoti
Kultūros namai įkurti 1956 m. birželio 21 dieną. Nors pirmasis šokių ratelis „Jotva“ gimė dar 1951 m., bet platesnis dainininkų, muzikantų ir šokėjų sąjūdis prasidėjo tik kartu su kultūros namų atsiradimu. 1957 m. V. Valinčius subūrė mišrųjį chorą „Dzūkija“, po metų klojimo teatras pirmą kartą parodo S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotą oželį“, o 1966 m. Juozas Kalesinskas pakviečia muzikantus groti kaimo kapeloje „Klumpė“. Neilgai gyvavo mokinių lėlių teatras (1964–67 m.), 1976 m. pasirodžiusi humoro grupė „Piemenukas“. Kiti kolektyvai augo, stiprėjo. Kaimo kapela 1974, 1977, 1978 ir 1980 m. nugalėjo Kolno liaudies kapelų ir pasakotojų konkurse, o 1984 m. liaudies meno mugėje Vengoževe pripažinta stipriausia. 2006 m. šokių konkurse „Klumpakojis“ Klaipėdoje „Jotva“ laimėjo prizą. Saviveiklininkai dažniausiai koncertuodavo aplinkiniuose kaimuose, vėliau pasirodymų geografija plėtėsi. 1972 m. chorui „Dzūkija“ pirmą kartą leista išvykti koncertuoti į Lietuvą, į Lazdijų rajoną, 1977 m. ten pasirodė kapela „Klumpė“ bei 1972–92 m. gyvavęs estradinis ansamblis „Punia“ (vad. Antanas Šliaužys). „Jotvos“ šokėjai 1988 ir 2000 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių šokių šventėse Kanadoje, 1993 m. šoko Prancūzijoje, o „Klumpė“ 1998 m. koncertavo JAV ir Kanadoje. Didžiausią lietuvių saviveiklininkų svajonę – pasirodyti Dainų šventėje Vilniuje – įgyvendino 1990 m. ir 2007 m. „Jotvos“ šokių grupė bei 1994 m. ir 2007 m. choras „Dzūkija“. „Klumpė“ bei „Dzūkija“ įrašė ir išleido kelias muzikines kasetes bei kompaktinius diskus.
Kultūros namai sceną suteikia ne tik savo kolektyvams, bet ir koncertuojantiems svečiams, organizuoja įvairius renginius. 1992–93 m. Punske vyko Armonikos šventės, nuo 2005 m. spalio mėnesiais organizuojami Muzikuojančių šeimų pasirodymai, du kartus viešėjo Didysis muzikų paradas. Dideliu įvykiu tampa kasmetiniai kasmetiniai Klojimų ir vaikų teatrų festivaliai, birželio mėnesiais vykstantys Vaikų dainų konkursai „Dainorėlis“, Chorų šventės ir Tautinių mažumų susitikimai (lapkričio mėnesiais). Valsčiaus gyventojai kartu su saviveiklininkais kasmet pamini Sausio 13-tąją, Vasario 16-tąją, Motinos dieną, Žolines ir Vėlines. Namuose vyksta šaškių ir šachmatų turnyrai, rengiamos parodos, susitikimai su rašytojais, rodomi lietuviški filmai.
Direktoriai redaguoti
- 1956 m. – Petras Rolofas;
- 1956 m. – Jonas Stoskeliūnas;
- 1956–1958 m. – Juozas Vaina;
- 1958–1959 m. – Bronius Nevulis;
- 1959–1964 m. – Aldona Leončikaitė-Kislo;
- 1964–1965 m. – Sigitas Krakauskas;
- 1965–1972 m. – Valentas Čėpla;
- 1972–1975 m. – Valentas Uzdila;
- 1975–1984 m. – Algirdas Jonas Vaina;
- 1984–2004 m. – Jūratė Kardauskienė;
- nuo 2004 m. – Asta Pečiulienė.
Kolektyvai redaguoti
2009 metais kultūros namams priklausė šie saviveiklininkai:
- Mišrus choras „Dzūkija“ (įsikūręs 1957 m., 26 dalyviai, vadovas Vidas Simanauskas iš Alytaus);
- Klojimo teatras (įsikūręs 1958 m., 10 dalyvių, režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė);
- Kaimo kapela „Klumpė“ (įsikūrusi 1966 m., 15 dalyvių, vadovas Jonas Zakaravičius iš Marijampolės);
- Šokių grupė „Vyčiai“ (įsikūrusi 2001 m., 20 dalyvių, vadovė Asta Pečiulienė);
- Choreografinis kolektyvas „Jotva“ (įsikūręs 1951 m., 180 dalyvių, vadovė Kornelija Jonušonienė);
- Vaikų liaudies meno studija „Puniukai“ (įsikūrusi 2003 m., 56 dalyviai, vadovai Asta Pečiulienė ir Jonas Zakaravičius).
- Vaikų teatras "Kregždutė" ir jaunių teatras "Kregždė" (įsikūręs nuo 1981 m., veiklą atgaivinęs 2007 m., 30 dalyvių, režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė)
- Dramos studija (įsikūrusi 2009 m., 10 dalyvių, režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė)
- Vaikų vokalinis ansamblis (įsikūręs 2009 m., 15 dalyvių, vadovė Egidija Pocienė)