Priebalsių laipsniavimas
Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis). Šis laipsniavimas būdingas Uralo kalboms, pavyzdžiui, suomių, estų, šiaurės samių ir samodinei nganasanų. Vodų kalba tarp finų kalbų išsiskiria didžiausiu laipsniavimo šablonų rinkiniu. Kai kuriose šiose kalbose priebalsių laipsniavimas nėra (arba nebėra) grynai fonologinis, nors jis gali būti numanomas iš finų prokalbės rekonstrukcijos. Kalbant apie priebalsių laipsniavimo padėtį žodyje, jis yra lenicijos rūšis, kuriai būdingi tiek kiekybiniai (pvz., /kː/ – /k/), tiek kokybiniai (pvz., /k/ – /v/) pokyčiai.[1][2][3]
Kokio tipo priebalsiai ir priebalsių junginiai gali patirti laipsniavimą, įvairiose kalbose skiriasi, pavyzdžiui: šiaurės samių kalboje yra trys skirtingi laipsniai (taip pat priebalsiai gali būti trejopo ilgumo), sonantai /l m n r/ gali turėti keturis kiekybinius laipsnius. Vis dėlto dauguma finų kalbų pasižymi tik dviem laipsniais ir juos patirti gali tik sprogstamieji priebalsiai.
Kalbose taip pat gali būti taikomi apribojimai skoliniuose; pavyzdžiui, skoliniai ir kai kurie asmenvardžiai suomių kalboje gali patirti kiekybinį laipsniavimą, bet ne kokybinį, todėl auto nepavirsta *audon 'automobilio' ir išlieka auton.
Be to, priebalsių laipsniavimu neseniai pradėtas vadinti su minėtuoju nesusijęs modelis, galiojęs germanų prokalbėje, germanų kalbų pramotėje, kur kaitaliojasi ilgieji (geminuoti) ir trumpieji (negeminuoti) priebalsiai, pavyzdžiui, rr – r, pp – b.[4]
Išnašos redaguoti
- ↑ Ravila, Paavo (1984) [1959]. „Kantakieli kielihistorian peruskäsitteenä“. In Paunonen, Heikki; Rintala, Päivi (eds.). Nykysuomen rakenne ja kehitys. Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. pp. 27–38. ISBN 951-717-360-1.
- ↑ Helimski, Eugene. Proto-Uralic gradation: Continuation and traces – In: Congressus Octavus Internationalis Fenno-Ugristarum. Pars I: Orationes plenariae et conspectus quinquennales. Jyväskylä, 1995
- ↑ „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-10-02. Nuoroda tikrinta 2012-02-24.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - ↑ „Consonant and vowel gradation in the Proto-Germanic n-stems“. 2003. Suarchyvuotas originalas 2021-02-09. Nuoroda tikrinta 2021-02-08.