Šiaurės samių kalba
| Šiaurės samių kalba davvisámegiella | |
| Kalbama | Norvegija Švedija Suomija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 15 000 - 25 000 |
| Kilmė | Uralo kalbos Finougrų Finų - permių Samių Šiaurės samių |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | se |
| ISO 639-2 | sme |
| ISO 639-3 | sme |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Šiaurės samių kalba | |
Šiaurės samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, gausiausia iš visų samių kalbų. Ja kalba apie 15-25 tūkst. žmonių, iš kurių dauguma gyvena Norvegijoje, 5000-6000 Švedijoje, apie 2000 Suomijoje, taip pat vartojama ir Rusijoje.
Šiaurės samių kalba skirstoma į 4 tarmes: Tornės, Rytų Finmarko, Vakarų Finmarko (standartizuota) ir jūros samių.
Pirmasis šiaurės samių kalbą 1748 m. aprašė norvegų dvasininkas Knud Leem. 1752 ir 1768 m. sudaryti žodynai. Dabartinė šiaurės samių rašyba pagrįsta danų filologo R. Rasko 1832 m. gramatika. Jis į raštą įvedė raides č, đ, ŋ, š, ŧ ir ž. Tuo šiaurės samių kalba skiriasi nuo kitų samių kalbų, kuriose būdinga švedų ar norvegų kalbomis paremta rašyba. XX a. pr. Norvegijoje leistas laikraštis samių kalba Saǥai Muittalægje. Nuo 1979 m. patvirtinta vienoda šiaurės samių kalbos rašyba, kalba dėstoma regiono mokyklose.
Šiaurės samių kalba yra oficiali Finmarko, Tromso apskričių (Norvegija) savivaldybėse (Kautokeinas, Karašjokas, Nesebis, Tana, Porsangeris, Kefjordas).
Šiaurės samių kalba turi 6-7 linksnius, 3 skaičius, 3 asmenis, 4 nuosakas, 4 laikus.
Abėcėlė
redaguotiŠiaurės samių kalbos abėcėlę sudaro 29 raidės:
| A a | Á á | B b | C c | Č č | D d |
| Đ đ | E e | F f | G g | H h | I i |
| J j | K k | L l | M m | N n | Ŋ ŋ |
| O o | P p | R r | S s | Š š | T t |
| Ŧ ŧ | U u | V v | Z z | Ž ž |