Geminacija

(Nukreipta iš puslapio Geminata)

Geminacija, arba dvigubinimas (lot. geminō 'dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas. Geminacija atsiranda dėl skirtingų priežasčių ir gali turėti skirtingą paskirtį. Geminacija retorikoje – kontaktinis to paties žodžio arba sakinio dalies kartojimas stilistiniais tikslais.

Geminacijos pavyzdžiai redaguoti

Baltų kalbos redaguoti

  • Priebalsių sankirta dūriniuose
latv. pamats 'pagrindas, pamatas' + tonis 'priegaidė; tonas' = pamattonis 'pagrindinė priegaidė; pagrindinis tonas'.
liet. švarus + raštas = švarraštis; paprastai liet. k. sudvigubinti priebalsiai tariant neilginami.
lat. izzust 'pradingti', liet. užželti
visa [vis:a] 'visà'
upe [up:e] 'upė'
  • Istoriškai išnykusios geminatos
latv. rast 'rasti', liet. rasti < *radtei; plg. liet. rado, latv. rada 'rado' ir bendraties priesaga -t, -ti.

Italų kalba redaguoti

  • Žodžių skyrimo paskirtis
coma 'koma' – comma 'punktas, skirsnis'
pala 'kastuvas' – palla 'kamuolys'

Lotynų kalba redaguoti

  • Asimiliacija
affero < ad-fero 'atnešu'[1]
  • Ekspresinis dvigubinimas
bucca 'skruostas' [2]

Suomių kalba redaguoti

  • Formų skyrimo paskirtis

Suomių kalboje geminacija atsiranda dėl šiai kalbai būdingos stipriųjų ir silpnųjų priebalsių laipsnių šaknyje kaitos.

  • Linksniavimas
harakka 'šarka' (vardininkas) – harakan 'šarkos' (kilmininkas)
  • Asmenavimas
antaa 'duoti' – annat 'duodi'

Japonų kalba redaguoti

  • Žodžių skyrimo paskirtis
kite 'ateiti' – kitte 'pašto ženklas'

Vokiečių kalba redaguoti

  • Vokiečių kalboje geminatos taip pat kartais susidaro žodžių arba morfemų sandūrose:[3]
annehmen [ˈan‿ne: mən] 'priimti'
am Mittag [ˈam‿mɪtɑ:k] 'vidurdienį'

(Sudvigubintų priebalsių rašymas paprastai nerodo geminacijos, šitaip žymimas prieš priebalsį einančio balsio trumpumas:

beten [ˈbe: ten] 'melstis' – Bett [bet] 'lova'.)

Geminacija retorikoje redaguoti

Tas pats dėmuo kartojamas, dvigubinamas be formos pokyčių, jis neatskiriamas kitais dėmenimis. Taip siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, sustiprinti reikšmę arba sukurti norimą skambesį.[4]

Iš negandingų vakarų
Audrų perkūnijų prikrauti
Lingavo debesų laivai.
Tada graži, graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų...
Lyg eidama linelių rauti.

(S. Nėris „Lietuvai”)

Šaltiniai redaguoti

  1. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 121.
  2. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 115.
  3. МилюковаН.А., Норк О.А. (2004). Фонетика немецкого языка. M.: Academia. p. 176. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  4. Горло Е.А. Синтаксические средства воздействия в поэтическом тексте.