Pietų Azijos istorija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietų Azijos istorija - bendra Pietų Azijos regiono, apimančio visą Indijos subkontinentą, istorija. Šiuo metu šiame regione yra Indijos, Pakistano, Butano, Nepalo, Bangladešo, Šri Lankos ir Maldyvų valstybių teritorijos.
Subregionų istorija
redaguotiTiek šio regiono, tiek visos Indijos istorija nėra vieninga. Čia visuomet buvo svarbesnės ne centralizuotos imperijos, o vietinės, regioninės valstybės, puoselėjusios savo kultūrą ir tradicijas. Tuo šio regiono istorija yra panaši į Europos istoriją. Todėl Pietų Azijos istorija gali būti suprantama kaip atskirų valstybėlių, tautų istorija.
Pietų Aziją galima dalinti į keliolika istorinių-kultūrinių subregionų. Kiekvienas jų turi savo atskirą istoriją, kalbą, kultūrą, rašto sistemą. Šie regionai tarpusavyje nuolat konkuruodavo, ir kai kuriems jų pavykdavo sukurti imperijas, apimančias didesnę ar mažesnę dalį Indijos subkontinento. Tačiau per visą Pietų Azijos istoriją beveik nebuvo atvejų, kad kuriai nors imperijai būtų pavykę įsigalėti visoje Pietų Azijoje, taip kaip ir Europa niekuomet nebuvo suvienyta politiškai.
Istoriniai-kultūriniai Pietryčių Azijos regionai (kurių pagrindu suformuotos dabartinės Indijos valstijos) formavosi I mūsų eros tūkstantmetyje. Svarbiausių regionų istorijos yra šios:
- Pandžabo istorija - istorinis regionas šiaurės vakarų Indijoje ir šiaurės rytų Pakistane.
- Sindho istorija - istorinis regionas pietryčių Pakistane
- Radžastano istorija - istorinis regionas šiaurės vakarų Indijoje.
- Gudžarato istorija - istorinis regionas šiaurės vakarų Indijoje, piečiau Radžastano.
- Hindustano istorija - istorinis regionas šiaurės Indijoje.
- Bengalijos istorija - istorinis regionas šiaurės rytų Indijoje ir Bangladeše.
- Asamo istorija - istorinis regionas šiaurės rytų Indijoje, į rytus nuo Bengalijos. Su juo artimai susijusi Tripuros istorija.
- Orisos istorija
- Andhros istorija
- Maharaštros istorija
- Karnatakos istorija
- Tamil Nadu istorija
- Keralos istorija
- Šri Lankos istorija
- Maldyvų istorija
Svarbus yra ir Himalajų priekalnių regionas, gaubiantis Pietų Azijos iš šiaurės. Jis pats yra sudarytas iš teritoriškai nedidelių dalių, kurių kiekviena turi atskirą istoriją. Šių dalių istorijos:
- Kašmyro istorija
- Himačal Pradešo istorija
- Utarakhando istorija
- Baisi radžja
- Čaubisi radžja
- Nepalo istorija - regionas, istoriškai apėmęs tik vidurinę dabartinio Nepalo dalį, ties Katmandu slėniu.
- Limbuvanas
- Sikimo istorija
- Butano istorija
- Arunačal Pradešo istorija
Periodizavimas
redaguotiNors regionas buvo susiskaldęs, jo istorijai siekiama taikyti bendrą periodizaciją (panašiai, kaip Europos istorijai taikoma senovės, viduramžių, naujųjų laikų, naujausiųjų laikų sąvokos).
Indo slėnio civilizacija
redaguotiPpagrindinis straipsnis: Indo slėnio civilizacija
Šiuo laikotarpiu istorija vystėsi Indo upės slėnyje, daugiausia dabartinio Pakistano teritorijoje. Čia susikūrė aukšto lygio civilizacija, kurios kūrėjai buvo dravidų kilmės tautos.
Senovės karalystės (XII a. pr. m. e.-III a. pr. m. e.)
redaguotiPagrindiniai straipsniai: Vedų civilizacija, Mahadžanapados
Nuo XII a. pr. m. e. civilizacijos centras persikėlė į Gango upės slėnį, tačiau išliko ir Indo aukštupyje. Indoeuropiečiai indo-arijai šiaurinėje regiono dalyje sukūrė daugybę smulkių valstybėlių, tarp kurių ilgainiui iškilo 16 svarbiausių, vadinamų Mahadžanapadomis. Jos kovojo tarpusavyje dėl hegemonijos.
Tuo pat metu pietinėje regiono dalyje dravidai kūrė savo nepriklausomas valstybėles.
Nuo V a. pr. m. e. labai sustiprėjo viena iš Mahadžanapadų, Magadha. Ji sugebėjo suvienyti visą Šiaurės Indiją. Atėjus į valdžią Maurjų dinastijai, Magadha užkariavo ir pietines dravidų valstybes, labai trumpam suvienydama beveik visą Pietų Aziją. Tai buvo vienintelis tokio masto suvienijimas iki Britų Indijos laikų (XVIII a.).
Viduriniosios karalystės (230 m. pr. m. e. - 1279 m.)
redaguotiPpagrindinis straipsnis: Viduriniosios Indijos karalystės
Laikotarpis prasideda Maurjų imperijos suklestėjimu, t. y. Indijos suvienijimu. Tačiau yrant efemeriškai Maurjų imperijai, pradėjo formuotis istoriniai subregionai ir visa Pietų Azija pasidalijo į tris pagrindines dalis, kurioms būdinga skirtinga istorija.
- Pietinėse buvusios imperijos dalyse (vidurio Indija) įsigalėjo Satavahanų dinastija, kuri išlaikė valdžią iki III a.
- Pietvakarinės buvusios imperijos dalys, kurių politiniu ir kultūriniu centru tapo Gandharos regionas, labai daug bendravo su vakarų kraštais. Čia nuolat keitėsi skirtingos svetimšalių dinastijos, kurių pati svarbiausia buvo Kušanų imperija.
- Pietrytinės buvusios imperijos dalys susijusios su tolesne Magadhos istorija. Čia keitėsi dinastijos. Paskutiniajai jų, Guptų, vėl kurį laiką pavyko įsigalėti visoje šiaurės Indijoje.
Vėliau, yrant Satavahanų imperijai ir Kušanų imperijai, tų regionų vis daugėjo.
Musulmoniškas laikotarpis
redaguotiNuo XIII a. Hindustane įsigalėjo musulmoniška valstybė Delio sultonatas, pradėjęs greitą islamo ekspansiją Indijoje. Dėl to susiformavo daug skirtingų musulmoniškų sultonatų.
Kolonijinis laikotarpis
redaguotiNepriklausomybės laikotarpis
redaguotiPagrindiniai straipsniai: Indijos Respublikos istorija, Pakistano istorija, Bangladešo istorija