Šri Lankos istorija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šri Lankos istorija – Šri lankos valstybės istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Pietų Azijos istorija
Šri Lankos istorija
Šri Lankos priešistorė
Anuradhapuros karalystė
Lambakanų dinastija
Čola imperija
Polonaruvos karalystė
Dombadenijos karalystė
Gampolos karalystė
Raigamos karalystė
Džafnos karalystė
Kote karalystė
Kolonijinis Ceilonas
Šri Lanka
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija
Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa
Maharaštra · Karnataka · Andhra
Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas
Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija
Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Priešistorė

redaguoti

Šri Lankoje pirmų žmonių pėdsakų randama Balangodoje. Balangodiečiai atvyko į salą prieš 34 tūkst. metų ir mezolito gėrybių rinkėjai, kurie gyveno urvuose. Keli iš tų urvų yra Batadombalena ir Fa Hien urvas. Balangodiečiai tikriausiai sukūrė Hortono lygumas degindami miškus, kad pagautų žvėris. Tačiau buvo rasta 15 tūkst. m. pr. m. e. datuoojamų rugių, kurie įrodo, kad jau tada čia verstasi žemdirbyste.[1]

Šri Lankoje rasta tik keletas mezolito artefaktų, o seniausi žmonių palaikai, datuojami 6000 m. pr. m. e., rasti Kalatuvavos srityje. Cinamonas kilęs iš Šri Lankos ir jo radimas Egipte 1500 m. pr. m. e. rodo abiejų šalių prekybos ryšius.

Šri Lankos sala nuo seno buvo gyvenama vedoidų tautų, tačiau I tūkst. pr. m. e. sala buvo apgyvendinama indoarijų išeivių iš šiaurės Indijos, kurie suformavo sinhalų tautybę. Vyko ir salos apgyvendinimas iš Tamilnado, iš kur į šiaurines salos pakrantes kėlėsi tamilai.

Anuradhapuros laikotarpis

redaguoti

Nuo maždaug IV a. pr. m. e. salą užėmė Indijos Vidžajų dinastija ir valdė įvairios vietinės dinastijos, III a. pr. m. e. Ašokos rūpesčiu paplito budizmas.

Per visą salos istoriją vyko nuolatinės kovos tarpusavyje ir su tamilų įsiveržimais. Iki pat XI a. valstybės sostine buvo Anuradhapura, kuri buvo sugriauta 1017 m. tamilų Čola imperijos invazijos metu.

Polonaruvos ir vėlesni laikotarpiai

redaguoti

Sostinę perkėlus į Polonaruvą, valstybė politiškai sustiprėjo Parakrama Bachu I (1164–1197) laikais, bet jo įpėdinių laikais vėl įsivyravo senoji netvarka: čia įsigalėjo Kalingos dinastija. Maža to, nuo XIII a. sala susiskaldė į pietus, valdomus sinhalų, ir šiaurę, valdomą tamilų (Džafnos karalystė). XIII–XV a. pietinė valstybė net 8 kartus keitė sostinę.

Kolonijinis laikotarpis

redaguoti

1505 m. atvyko portugalai, kuriuos 1658 m. išstūmė olandai. 1785 m. salą užvaldė anglai. 1802 m. tapo britų kolonija. 1923 m. konstitucija numatė šiek tiek kitokią, nei kitų britų kolonijų, administraciją. Aukščiausioji valdžia priklausė 5 metams skiriamam gubernatoriui, kuris buvo atsakingas kolonijų ministrui.

Nepriklausomybė

redaguoti

1970 m. valstybė iškovojo nepriklausomybę. 1972 m. gegužės 22 d. buvo įkurta Šri Lankos socialistinė respublika, bet 1977 m. balsuotojams buvo atsibodusi socialistinė politika ir į valdžią grįžo Junius Jayewardene, pažadėjęs rinkos ekonomiką. 1978 m. jis pasiūlė pakeisti konstituciją iš britiško parlamentinio modelio pereinant prie prancūziško prezidentinio. Jayewardene tapo pirmu tiesiogiai 6 metams išrinktu prezidentu ir perėmė partijos ir šalies kontrolę. Naujasis prezidentas apkaltino opozicinės partijos lyderį ir premjerą 1970-1977 m. Bandaranaike viršijant įgaliojimus.

Išnašos

redaguoti
  1. „WWW Virtual Library: Prehistoric basis for the rise of civilisation in Sri Lanka and southern India“. Lankalibrary.com. Nuoroda tikrinta 17 August 2012.