Jogailos universitetas
| Jogailos universitetas | |
 | |
| lot. Universitas Jagellonica Cracoviensis | |
| Įkurtas | 1364 m. gegužės 12 d. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Karolis Musiolas |
| Darbuotojų | 6 847 (2008 m.) |
| Studentų | 45 908 (2008 m.) |
| Doktorantai | 2 109 (2008 m.) |
| Vieta | Krokuva, Lenkija |
| Svetainė | www.uj.edu.pl |
Jogailos universitetas (lenk. Uniwersytet Jagielloński w Krakowie, lot. Universitas Jagellonica Cracoviensis), nuo 1364 m. lot. Studium Generale, nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m. Jogailos universitetas – Lenkijos aukštoji mokykla Krokuvoje, seniausias šalyje ir vienas seniausių Vidurinės Europos universitetų.
Istorija redaguoti
1364 m. gegužės 12 d. pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį Kazimieras III Didysis įkūrė Krokuvos akademiją. Veikė 3 fakultetai: Laisvųjų menų, Medicinos ir Teisės. 1400 m. liepos 26 d. Jogaila reformavo akademiją pagal Sorbonos modelį, įkurtas Teologijos fakultetas. 1780 m. akademija reformuota į Karališkąją vyriausiąją mokyklą, pradėti dėstyti gamtos ir tikslieji mokslai; dėstomąją lotynų kalbą pakeitė lenkų kalba. Nuo 1817 m. veikia dabartiniu pavadinimu. Universitetas ypač klestėjo XVI a. pradžioje, kai jame studijavo Mikalojus Kopernikas ir kt., bei XIX a. – XX a. pradžioje. 1939-1944 m. buvo uždarytas.
Veikla redaguoti
Veikia 14 fakultetų: Biologijos ir geografijos, Biotechnologijų, Chemijos, Farmacijos, Filologijos, Filosofijos, Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos, Istorijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Sveikatos apsaugos, Tarptautinių santykių ir politinių mokslų, Teisės ir administravimo, Vadybos ir socialinės komunikacijos. Universitetui priklauso viena seniausių Lenkijoje Jogailos universiteto biblioteka, Krokuvos observatorija, įkurta 1879 m. XIX a. viduryje joje buvo sudarytas 62 530 žvaigždžių katalogas. Turi universiteto istorijos, Farmacijos, Medicinos istorijos, Zoologijos, Botanikos, Geologijos, Antropologijos muziejus. Leidžiamas keliolikos serijų „Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego“. 2008 m. mokėsi 45 908 studentai, dirbo 6 847 dėstytojai, iš jų 496 profesoriai.
Krokuvos universitetas ir Lietuva redaguoti
Nuo XV a. pr. Krokuvos universitete studijavo Lietuvos didikų vaikų, apie 1400 m. įsteigta lietuvių studentų bursa. Lietuvos didikai rėmė universitetą materialiai. 1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (apie 1365-1422 m.), Butauto sūnus.
Nuo 1401 m. universitete studijavo apie 188 lietuviai. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi apie 168 studentus iš Lietuvos.
Po Antrojo pasaulinio karo universitetas pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – su Vytauto Didžiojo universitetu, Šiaulių universitetu, Klaipėdos universitetu.[1]
Studentai iš Lietuvos redaguoti
- Liudvikas Abramovičius, žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas
- Venclovas Agripa, vienas iš Lietuvos grožinės literatūros pradininkų
- Jonušas Alšėniškis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas
- Povilas Alšėniškis, Vilniaus vyskupas
- Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė
- Antanas Didžiulis, gydytojas, politinis veikėjas
- Juozapas Albinas Herbačiauskas, rašytojas
- Algirdas Chominskis, kalbininkas
- Adomas Katrietis, Katalikų bažnyčios veikėjas, diplomatas
- Abraomas Kulvietis, lietuvių raštijos kūrėjas
- Pranas Mažylis, gydytojas akušeris ir ginekologas, profesorius
- Aleksandras Hilaris Palubinskis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas
- Stanislovas Rapolionis, lietuvių raštijos kūrėjas
- Mykolas Romeris, teisėtyrininkas, Lietuvos universiteto rektorius
- Povilas Ivanovičius Sapiega, LDK seimo narys, Palenkės ir Naugarduko vaivada
- Baltramiejus Svirenkavičius, Žemaičių vyskupas
- Jurgis Tiškevičius, Žemaičių vyskupas
- Vilius Užtupas, žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas
- Jurgis Zablockis, lietuvių giesmių vertėjas
Universiteto dėstytojai redaguoti
- Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas
- Marianas Kukelis, karo istorikas
Universiteto absolventai redaguoti
- Janas Dlugošas, lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas
- Antonis Kempinskis, psichiatras
- Stanislavas Lemas, rašytojas
- Aloiza Paškievič, baltarusių tautinio atgimimo veikėja, poetė
- Jonas Prahiškis, katalikybės skleidėjas Lietuvoje
- Pranciškus Skorina, LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje
- Jonas Sobieskis, Lenkijos karalius
- Karolis Juzefas Voityla, popiežius Jonas Paulius II
Literatūra redaguoti
- K. Morawski, Historia Uniwersytetu Jagiellońskiego: Średni Wieki i Odrodzenie, 2 t. Kraków, 1900
- H. Barycz, Historia Uniwersytetu Jagiellońskiego w epoce humanizmu, Kraków, 1935
- Aima Mater Jagellonica, Kraków, 1958
- Dzieje Uniwersytetu Jagiellońskiego, Kraków, 2 t. 1964-65
- Hajdukiewicz, M. Karaś Uniwersytet Jagielloński: Tradycje-Wspólczesność-perspektywy, Kraków, 1977.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jogailos universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 674 psl.
