Paprastoji riešutinė
Nucifraga caryocatactes |
---|
Paprastoji riešutinė |
Paprastosios riešutinės čirškėjimas |
Apsaugos būklė |
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Nucifraga caryocatactes Linnaeus, 1758 |
Paprastųjų ir kašmyrinių riešutinių savaiminio paplitimo arealas:
|
Sinonimai |
|
Paprastoji riešutinė (Nucifraga caryocatactes) – varninių (Corvidae) šeimos, riešutinių (Nucifraga) genties paukščių rūšis. Lietuvoje nuo seno vadinama tiesiog riešutine.
Lietuvoje nėra dažna, čia peri retai[2], rudenį atskrenda šiaurinių sričių paukščiai. Iš šiaurinių kraštų atskridę paukščiai būna nebaikšūs, patiklūs, todėl daug jų žūva po automobilių ratais, nuo plėšrūnų ir kt.
Išvaizda
redaguotiTai maždaug eurazinės kuosos dydžio paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš dėmėto kūno bei balto uodegos galo. Kūno ilgis 32-38 cm (matuojant nuo snapo galo iki uodegos galo), atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 49-58 cm, kūno masė 120-190 gramų. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, likusi kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dėmėmis.
Elgsena
redaguotiGyvena pušynuose, eglynuose, rečiau mišriuose miškuose. Paprastoji riešutinė nėra labai vikri, kartais ilgą laiką nejudėdama tupi viršūnėje ar tarp tankių šakų. Balsas garsus ir čaižus, savotiškas „kerr-kerr-kerr", primenantis eurazinio kėkšto balsą. Monogamė. Lizdą krauna aukštai eglėse, prie kamieno, iš šakučių, vidų iškloja kerpėmis, supuvusia mediena. Kovo-balandžio mėn. deda 3-4 ovalius, šviesiai melsvus ir žalsvus, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri patelė 16-18 dienų, jaunikliai lizdą palieka 21-25 dienų amžiaus. Išveda vieną vadą.
Mityba
redaguotiPaprastosios riešutinės minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Lesa riešutus, spygliuočių sėklas, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemą kaupia maisto atsargas. Riešutus ir giles paslepia po samanomis, medžių lapais. Globotina kaip reta perinti rūšis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „IUCN Red List - Nucifraga caryocatactes“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ Logminas, Vytautas (1979). Lietuvos paukščiai. Vilnius: Mokslas. p. 181.