Paminklas Borusija

Paminklas Borusija

"Borusijos" paminklo atidengimas (1907-09-23)
Vieta Klaipėda
Aukštis (be postamento) 4,2 m
Naudotas Pastatytas 1907 m. rugsėjo 23 d.
(skulptorius Peter Breuer)
Nugriautas 1945 m. gegužės mėn.

Paminklas Borusija – paminklas, kuris stovėjo Klaipėdoje 19071924 m. ir 19391945 m. priešais Klaipėdos rotušę.

Paminklo nuvertimas
(1923 m. balandžio mėn.)

Istorija redaguoti

1907 m. pergalės prieš Napoleoną 100-o metų sukakties proga skverelyje priešais Klaipėdos rotušę buvo atidengtas „Borusijos" paminklas, kuris kartais vadinamas Tautiniu paminklu (Nationaldenkmal). Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos karalystės miestas, kurio nebuvo okupavusi Napoleono kariuomenė. Spaudoje kartais būdavo pabrėžiama, kad išsilaisvinimo žygis prasidėjo kaip tik Klaipėdoje. Paminklą sukūrė Šarlotenburgo skulptorius profesorius Peter Breuer. Projektą koregavo karalius Vilhelmas II, dalyvavęs ir atidarymo iškilmėse. Žinoma, kad iškilmių metu gimtąja kalba sveikinimo žodį norėjo sakyti ir lietuvininkai, bet ši teisė jiems nebuvo suteikta. Į kapsulę, kuri įlieta į pamatus, buvo įrašytos ir lietuvininkų aukotojų pavardės.[1]

1923 m. balandį skulptūra buvo nuversta, kai Klaipėdoje valdžią perėmė lietuviai. Liko tik postamentas.[2] 1934 m. buvo pašalinti aštuoni Prūsijos valstybės veikėjų biustai, stovėję abipus statulos postamento.[2] 1938 m. lapkritį paminklas atstatytas.[2]

1945 m. gegužę yra duomenų, kad skulptūra dar stovėjo. Sovietmečiu paminklo likimas yra nežinomas; vėl liko tik postamentas. 1956 m. įvyko konkursas žvejybos tradicijoms pamaryje įamžinti. 19691970 m. postamentas buvo perkeltas priešais Taikos prospekte naujai pastatytą Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus pastatą.[2] 1974 m. pjedestalas buvo sunaikintas, granito plokštės, pagamintos supjausčius Dangės kombinate Borusijos pjedestalą, buvo panaudotos Pergalės paminklo apdailai.[2] 1971 m. Borusijos paminklo vietoje atsirado „Žvejo“ paminklas. Darbų metu šioje vietoje buvo aptikti dokumentai kapsulėje, įlietoje į „Borusijos“ paminklo papėdę, kurie dabar saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.[3]

Aprašymas redaguoti

Bronzinė 4,2 metrų[4] aukščio skulptūra buvo atgabenta traukiniu iš Berlyno. Prūsiją simbolizavo moteris antikiniais rūbais (nacionalinė alegorija, kuri buvo plačiai populiari XIX amžiuje), su romėnišku šalmu ant galvos. Kairėje rankoje ji laikė skydą ir ietį (prie ieties buvo pritvirtinta lentelė su užrašu: „Borussia“, kas lotynų kalba reiškė "Prūsa"[4]), o dešinėje – durklą.

Pirminiame modelyje moteris laikė sutraukytą grandinę, simbolizuojančią vokiečių tautos išsilaisvinimą. Tačiau komisijai tai, matyt, nepatiko, todėl grandinė buvo pakeista durklu. „Borusija“, panaši į senovės graikų deivę Atėnę, buvo užkelta ant cilindrinio su kaneliūromis granitinio pjedestalo (dorėniško orderio klasikinės kolonos apatinė dalis[2]), o šis su skulptūra – ant laiptuoto granitinio pamato.

Cilindrinį pjedestalą puošė ovalūs bronziniai bareljefai. Viename jų – Frydricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės portretai, kitame – užrašas: „Dėkinga Prūsija. 1807-1907".[2] Ovalus jungė bronzinės girliandos.

Kairėje ir dešinėje paminklo pusėje stovėjo hermos: granitiniai kvadratinio skerspjūvio pjedestalai, o ant jų – Napoleono laikų Prūsijos karvedžių ir valstybės veikėjų, pasižymėjusių reformuojant šalį, biustai.[5]

Vienoje pusėje:

Kitoje pusėje:

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Daiva Janauskaitė. Nuo „Borusijos“ iki „Žvejo“ Dienraštis „Klaipėda“. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Martynas Vainorius. Išskirtinis paminklas, užleidęs vietą žvejui (5). Portalas „Atvira Klaipėda”. 2020-08-29. (Žiūrėta 2022-11-01.)
  3. Muziejuje – paroda „Praėjusio laiko herojai ir ženklai“ Archyvuota kopija 2022-11-01 iš Wayback Machine projekto.. Kulturosuostas.lt. 2017-07. (Žiūrėta 2022-11-01.)
  4. 4,0 4,1 Jonas Tatoris. „Borussia“. MLE.lt. (Žiūrėta 2022-11-01.)
  5. N. Klimantavičienė. Paminklas „Borussia“ (Borusija) Archyvuota kopija 2022-11-01 iš Wayback Machine projekto.. Krašto paveldo gidas. 2014. (Žiūrėta 2022-11-01.)