Klovainiai

Klovainiai
Klovainiu karjieras.jpg
Klovainių dolomito karjeras
Klovainiai COA.gif
Klovainiai
Klovainiai
Koordinatės 55°57′00″š. pl. 23°56′38″r. ilg. / 55.950°š. pl. 23.944°r. ilg. / 55.950; 23.944 (Klovainiai)Koordinatės: 55°57′00″š. pl. 23°56′38″r. ilg. / 55.950°š. pl. 23.944°r. ilg. / 55.950; 23.944 (Klovainiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Klovainių seniūnija
Gyventojų (2021) 673
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Klóvainiai
Kilmininkas: Klóvainių
Naudininkas: Klóvainiams
Galininkas: Klóvainius
Įnagininkas: Klóvainiais
Vietininkas: Klóvainiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Клованы[2]

Klovainiai – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 7 km į pietryčius nuo Pakruojo; seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio planas linijinis. Veikia paštas (LT-83004), bendrovės „Klovainių skalda“; „Skalduva“ (skaldos, dolomitmilčių, dolomitų apdailos plokštelių gamyba), „Pakruojo keramika“ (molio dirbinių gamyba).

Medinėje Švč. Trejybės bažnyčioje (XVII a. pirmoji pusė; 1853 m. bažnyčia atnaujinta) yra barokinė monstrancija (XVIII a. pab.), altorėlis su Švč. Trejybės paveikslu (1876 m., autorius Ksaveras Danauskas), ornamentuotas kryžius (XIX a.). Bažnyčios šventoriuje – koplytstulpis su skulptūromis (XIX a. pab.), Klovainių kapinėse – koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūrine grupe (1923 m., abiejų autorius Jonas Danauskas). Išliko Klovainių dvaro sodybos pastatų (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė). Paminklas tremtiniams (1993 m.).[3]

Klovainiuose kasmet rengiama dvi dienas trunkanti miestelio šventė – Onučių gegužinės.

Klovainių paštas
Klovainių akmuo kryžkelėje
Ūkis vakariniame miestelio pakraštyje

EtimologijaKeisti

Vietovardis kildinamas nuo asmenvardžio Klovainis.[4]

Liaudies etimologija byloja, kad Klovainių vardas kilęs nuo einančio per laukus žirgo kloniojimosi (kinkavimo[5] arba lankstymosi einant per laukus).[6]

GeografijaKeisti

Klovainiai įsikūrę prie kelio PakruojisPumpėnai sankryžos su keliu RozalimasPetrašiūnai, abipus Daugyvenės upės, į kurią miestelyje įteka Šaltupis. Netoli miestelio yra Klovainių dolomito telkinys (iki jo pratęstas Radviliškio–Klovainių geležinkelis). Gamtos paveldo objektai – Klovainių ąžuolas, Storasis Klovainių ąžuolas. Stūkso Klovainių akmuo (ilgis 4,4 m, aukštis 2,10 m, plotis 1,1 m, apimtis 9,4 m).[7]

IstorijaKeisti

Klovainių dvaras šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios, miestelis – nuo XVII a. Apie 1621 m. Upytės karališkojo valsčiaus, taigi ir Klovainių dvaro laikytojo Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu Klovainiuose pastatyta pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia, prie kurios nuo 1627 m. veikė parapinė mokykla. J. Valavičiaus 1622 m. gegužės 11 d. potvarkiu Klovainių parapijos valstiečiai griežtai įpareigoti ne tik nuolat lankytis naujojoje bažnyčioje, bet ir jokiu reikalu nesikreipti į „eretikų“ (t. y. evangelikų reformatų) kunigus, nesikviesti į namus burtininkų bei vykdyti kitas „katalikiškas priedermes“ (pvz., kasmet nuo kiekvieno ariamo valako mokėti klebonui po grašį vad. kalėdos mokesčio).

1779 m. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis Klovainiams patvirtino jų jau nuo 1632 m. turėtas miestelio teises, 1781 m. suteikė 4 metinių prekymečių privilegiją. 1784 m. Šeduvos karališkosios seniūnijos Klovainių raktą iš didžiojo kunigaikščio brolėno K. Poniatovskio nusipirko Benediktas Karpis; jo sūnaus Ignoto Karpio 1808 m. surašytu testamentu Klovainių dvaro valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos.

Apie 1840 m. Klovainiuose veikė vandens malūnas, bravoras, keliolika parduotuvių. 1864 m. Klovainių dvaro valstiečiams atsisakius mokėti žemės išperkamuosius mokesčius, malšinti „maišto“ buvo atsiųstas Rusijos kariuomenės dalinys. 1880 m. miestelis degė.

19101912 m. Klovainiuose veikė „Saulės“ draugijos mokykla, nuo 1912 m. (kurį laiką) – valdinė pradžios mokykla, 19491962 m. – septynmetė, 1962–1992 m. – aštuonmetė mokykla (dabar – Klovainių pagrindinė mokykla).

1941 m. hitlerinės Vokietijos okupacinės administracijos nurodymu išžudyti Klovainių žydai. Po II pasaulinio karo Klovainių apylinkėse veikė Žaliosios rinktinės partizanai.

19501992 m. buvo centrinė kolūkio gyvenvietė. 1951 m. čia įkurta biblioteka, 1955 m. – medicinos punktas, 6-ajame dešimtmetyje taip pat veikė girininkija, lentpjūvė, malūnas, ryšių skyrius, vaikų darželis, kultūros namai. 1965 m. susibūrė Klovainių choras ir etnografinis ansamblis; 1969 m. pradėta statyti dolomitinės skaldos gamykla.

1997 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Klovainių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191933 m. Klovainių valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19331950 m. Pakruojo valsčius
19501995 m. Klovainių apylinkės centras Pakruojo rajonas
1995 Klovainių seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybė

SportasKeisti

Miestelyje yra krepšinio klubas „Klovainiai“, 2016 m. sausį įkurtas „Pakruojo futbolo centras“ – FC Pakruojis.

GyventojaiKeisti

1783 m. Klovainiuose buvo 73 sodybos.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1978 m.[12]
388 498 726 508 886
773 (miestelyje)
113 (dvare)
405 484 649
1979 m.sur.[13] 1985 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] - -
634 874 1 031 980 785 673 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

Klovainiuose gimė:

NuorodosKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 636 psl. (Wikisource.org)
  3. Algimantas MiškinisKlovainiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 291 psl.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 229 p.
  6. Šablonas:Legendos 20088
  7. Klovainių bendruomenė. Lankytinos vietos
  8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. KlovainiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 167 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. KlovainiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 578 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Algimantas Miškinis ir kt. Klovainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 344
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Klovainiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 85 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  PAKRUOJIS – 7 km Balsiai – 7 km  
     
     
     
ROZALIMAS – 8 km Laipuškiai – 4 km