Padujos universitetas

Padujos universitetas it. Università degli Studi di Padova
Palacco Bo – istorinis universiteto pastatas
Įkurtas	1222 m.
Tipas	valstybinis
Rektorius	Rozario Riccuto (it. Rosario Rizzuto)
Studentų	59 279 (2017 m.)
Vieta	Paduja, Italija
Svetainė	https://www.unipd.it/

Padujos universitetas (it. Università degli Studi di Padova; lot. Universitas Studii Paduani) – aukštoji mokykla šiaurės rytų Italijos mieste Padujoje, vienas garsiausių universitetų šalyje ir pasaulyje.

Įkurtas 1222 m. ir šiuo metu yra tarp seniausių Europos universitetų (Italijoje senesni tik Bolonijoje ir Modenoje). Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytas Universiteto botanikos sodas. Ši aukštoji mokykla kartu su Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Vilniaus universitetais įeina į ARQUS universitetų aljansą.^[1]^[2]

Istorija

1595 m. įkurtas Anatominis teatras šiuo metu yra pats seniausias tarp tokio tipo įstaigų Europoje

Susikūrė kaip „Universitas scholarium“, laisva studentų korporacija. Studentai pagal etninius-geografinius kriterijus buvo suskirstyti į „Nationes“: Cismontanes (italai) ir Ultramontanes (užsieniečiai). Abi grupes valdė 1 arba 2 rektoriai, kasmet renkami studentų. Nuo seno universitete studijuota teisė, ilgą laiką buvęs pagrindiniu dalyku, iki kol įsivyravo laisvieji menai. Tada susikūrė 2 universitetai – Juristų universitetas (Universitas iuristarum) bei Artistų universitetas (Universitas artistarum'), kiekvienas su savo rektoriumi, Statutais ir administracine prievarta.

1592 m. studentai iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susijungė į bendriją Natio Polonica, užvedė registracijos knygą. Bendrijos nariai nusprendė Šv. Antano Paduviečio bazilikoje įkurti atskirą koplyčią su kripta, kuri 1607 m. buvo pašventinta Šv. Stanislovo vardu.^[3]

1678 m. birželio 25 d. pirmoji moteris (Elena Lucrezia Cornaro Piscopia) įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Žymių profesorių atvaizdai auditorijoje

Pranciškaus Skorinos atminimo lenta ant Universiteto sienos

Auklėtiniai (pasirinktinai)

Mikalojus Kopernikas (1473—1543) – lenkų matematikas ir astronomas;
Pranciškus Skorina (1485 (1490 ?)–1540 (1551 ?)) – LDK spaustuvininkas;
Jonas Kristupas Naruševičius (? – 1663) – LDK valstybės veikėjas;
Jonušas Skuminas Tiškevičius (1572–1642) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
Kristupas Rudamina-Dusetiškis (? – 1655) – LDK valstybės veikėjas;
Janas Zamoiskis (1542–1605) – didysis karūnos etmonas (studentas, vėliau šio Universiteto rektorius);
Jonas Karolis Kopecas (apie 1633–1681) – ATR valstybės veikėjas;
Martynas IV (po 1210–1285) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646) – Žemaitijos generalinis seniūnas;
Tomas Sapiega (iki 1598–1646) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Jonas Jurgis Radvila (1588–1625) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
Jonas Stanislovas Sapiega (1589–1635) – Lietuvos didysis maršalka;
Ostapas Valavičius (apie 1520–1587) – vienas iš Lietuvos Statuto autorių;
Andrius Povilovičius Sapiega (apie 1560–iki 1621) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Jurgis Jonas Vandalinas Mnišekas (m. 1693) – Voluinės vaivada;
Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1673–1736) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (apie 1625–1662) – LDK karinis veikėjas;
Sikstas IV (1414–1484) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
Kristupas Sapiega (1590–1637) – LDK valstybės veikėjas;
Kristupas Mykolas Sapiega (1607–1631) – LDK valstybės veikėjas;
Grigalius XIV (1535–1591) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
Tomas Kazimieras Sapiega (1621–1654) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Jonas Radvanas (apie XVI a. vid.–1592) – LDK Renesanso epochos poetas;
Aleksandras Kazimieras Sapiega (1624–1671) – Romos katalikų bažnyčios ir LDK valstybės veikėjas.