Rumunijos karalystė

Rumunijos karalystė (rumun. Regatul României) – valstybė Europoje. Rumunija nuo įsikūrimo iki 1913 m. buvo nedidelė, bet per Antrąjį Balkanų karą ji aneksavo pietų Dobrudžą, tuo metu priklausiusią Bulgarijai, o per Pirmąjį pasaulinį karą, kovodama su Austrija-Vengrija, prisijungė Transilvaniją, Bukoviną, dalį Banato, Krišanos ir Maramurešo, o žlugus Rusijos imperijai - ir Besarabiją, taip per karus padidindama savo plotą dvigubai[1]. Per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga okupavo Besarabiją ir šiaurės Bukoviną, o Bulgarija susigrąžino pietų Dobrudžą.

Regatul României
Rumunijos karalystė
Flag of Bulgaria.svg
 
Coat of arms of Bessarabia Governorate 1878.svg
 
Ensign of Austro-Hungarian civil fleet (1869-1918).svg
1881 – 1947 Flag of Romania (1965–1989).svg
 
Flag of the Ukrainian Soviet Socialist Republic.svg
 
Flag of the Moldavian Soviet Socialist Republic (1952–1990).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Trăiască Regele
Location of
Rumunija 1939 m.
Sostinė Bukareštas
Kalbos rumunų
Valdymo forma Konstitucinė monarchija
Era Pirmasis pasaulinis karas - Antrasis pasaulinis karas
 - Deklaracija 1881 m., 1881
 - Socializmo revoliucija 1947 m.
Plotas 295 049 km²
Gyventojai
 - 1939 m. 20 000 000 
Valiuta Naujoji Rumunijos lėja

18811947 m. šalį valdė 5 karaliai, pirmasis – Karolis I (1881–1914) ir paskutinis – Mykolas I (1940–1947). Šalis buvo įvedusi konstitucinę monarchiją, todėl valstybė turėjo senatą ir ministrą pirmininką.

Rumunijos karalystės teritorijos kaita.

Karalystės raida turėjo 2 etapus:

  • 18811913 m. Rumunijos karalystė, Valachijos ir Moldovos susivienijimas.
  • 19131947 m. Didžioji Rumunija; Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Bulgarijos teritorijų aneksavimas.
Commons-logo.svg

ŠaltiniaiKeisti