Paberžės atlaidai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Paberžės atlaidai (2009 m. gegužės 23 d.– birželio 7 d.) – didžiausia Paberžės miesto metų šventė, Jubiliejinių Evangelijos žinios Lietuvoje metų, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 150-ųjų, Pirmosios gegužinės Paberžėje 110-ųjų metinių paminėjimas pamaldomis ir kultūriniais renginiais.
Šventė redaguoti
Iškilmės Paberžėje prasidėjo šv. Mišiomis. Kartu buvo švenčiami ir Švč. Mergelės Marijos apsilankymo Paberžės bažnyčios titulo iškilmės. Atlaidai sutapo su Sekminėmis.
Ąžuolų kalnelyje buvo atidengtas ir pašventintas Tūkstantmečio paminklas. Žmonės rinkosi į Šilingų dvaro kiemą, prie dabartinio 1863 m. sukilimo muziejaus, kur švietėjas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas iš Akademijos skaitė istorijos paskaitą apie pirmąją Paberžėje vykusią gegužinę ir jos metu surengtą vaidinimą. Manoma, kad jis buvo surengtas netgi pusmečiu anksčiau už garsiąją „Ameriką pirtyje“ (1899 m.).
Muziejuje buvo atidaryta panevėžiečio Česlovo Gnižinsko paroda. Dalyvavo Sirutiškio vaikų kapela, Miegėnų ansamblis „Vinkšna“, krekenaviškiai po atviru dangumi rodė spektaklį.
Dar XVIII a. antroje pusėje Paberžės dvaro savininkas Stanislovas Šilingas čia buvo pastatęs nedidelę medinę bažnyčią, bet ji netrukus sudegė. Vėliau jis nupirko medinę koplyčią, kuri išardyta buvo pervežta į Paberžę ir pastatyta sudegusios bažnyčios vietoje. Iš senosios koplyčios dabartinėje bažnyčioje išliko tik apsidėje esančios sienos. Vėliau koplyčia buvo išplėsta. 1858-1859 m. bažnyčia perstatyta tuo metu kunigavusio Antano Mackevičiaus rūpesčiu. Rąstai buvo atvežti iš Raseinių rajone nugriautos bažnyčios. Buvo suręstas naujas bažnyčios korpusas. Tokia bažnyčia išliko iki šiol.
Dabartinis Paberžės klebonas kunigas Skaidrius Kandratavičius.
Istorija redaguoti
Anksčiau Paberžė buvo didelis kaimas, ne taip, kai dabar yra tik kelios sodybos. Po Antrojo pasaulinio karo čia veikė mokykla. Kažkada Paberžė buvo Surviliškio filija.
Žinomiausi Paberžėje kunigavę yra Antanas Mackevičius (1828–1863 m.) ir Tėvas Stanislovas (1918–2005 m.). A. Mackevičius į Paberžę klebonu buvo paskirtas 1855 m. 1863 m. kovo 20 d. kartu su šio ir kitų aplinkinių kaimų vyrais (jų galėjo būti apie 250), prieš tai bažnyčioje pasakęs įsimintiną pamokslą, išėjo į sukilimą prieš Lietuvą pavergusią Rusiją. Iš jo nebegrįžo. Tų pačių metų gruodžio pabaigoje jis kaip sukilimo vadas buvo pakartas Kaune.
Tėvas Stanislovas į Paberžę atvyko 1966 m. ir čia dirbo iki pat savo mirties – 2005-ųjų. Jis kurį laiką klebonavo Dotnuvoje, tačiau savaitgaliais vis tiek Paberžėje aukodavo šv. Mišias, ir kito kunigo tuo laiku Paberžė neturėjo. 39 kunigavimo metai Paberžėje. Turbūt nė vienas Paberžės kunigas čia tiek ilgai nedirbo. Paberžėje Tėvas Stanislovas įkūrė muziejų, surinkęs daug bažnytinių ir liaudies meno vertybių.
Paminėjimas redaguoti
Švenčiant bažnyčios jubiliejų buvo pastatyta Rimo Idzelio skulptūra prie kelio į Užupę. Ji skirta Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui.