Okinoerabu tarmė

Kalbos kodai
Okinoerabu 島ムニ šimamuni
Kalbama	Okinoerabu sala (Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonija)
Kalbančiųjų skaičius	3200 (2004 m.)^[1]
Kilmė	Japonų kalbos Riūkiū Šiaurės Riūkiū Amamių arba kunigamių Okinoerabu
ISO 639-3	okn

Okinoerabu tarmė arba tiksliau Okinoerabu tarmių grupė (島ムニ, šimamuni) – tarmių grupė, kuria yra kalbama Japonijos Kagošimos prefektūroje esančioje Okinoerabu saloje.

Tarmės redaguoti

Salos žemėlapis su nurodytomis patarmių skirtybėmis – kirčio tipą, palatalizaciją, vidurinio balsio tarimą.

Okinoerabu tarmė skirstomos į dvi patarmes:

Rytinę Okinoerabu patarmę
Vakarinę Okinoerabu patarmę

Kalbinė riba tarp rytinės ir vakarinės patarmių maždaug sutampa su administracine riba tarp Vadomario ir Činos gyvenviečių. Skiriasi vidurinio balsio tarimas, muzikinio kirčio sistema.

Anot iš salos kilusios kultūrinės antropologės Takahaši Takajo, kiekviena kalbinė bendruomenė saloje turėjusi išskirtinių bruožų, ir skirtingos šnektos neretai turėjo atskirus pavadinimus. Visos kalbinės bendruomenės saloje tarpusavyje susišnekėti galėjo. Kita vertus, antropologės teigimu, Okinoerabu tarmė buvo nesuprantama kaimyninių Jorono ir Tokunošimos salų gyventojams.^[2]

Fonologija redaguoti

Rytinė Okinoerabu redaguoti

Fonologija paremta Vadomario patarme (priklauso rytinei Okinoerabu)^[3].

Priebalsiai redaguoti

Priebalsių fonemos
	Lūpiniai			Alveoliniai			Poalveoliniai				Gomuriniai			Glotaliniai	Morų
Nosiniai		mˀ	m		nˀ	n									Q N
Sprogstamieji	pʰ		b	tʰ	t˭	d					kʰ	k˭	ɡ	ʔ
Afrikatos							t͡ʃʰ	t͡ʃ˭	dz
Pučiamieji				s										h
Aproksimantai										j			w
Flepai									r

Pastabos

Istoriškai patarmėje buvę /k˭/, /t˭/ ir /t͡ʃ˭/ jau yra beveik susilieję į atitinkamai /kʰ/, /tʰ/ ir /t͡ʃʰ/.
/h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
/pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
/dz/ tariamas kaip [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/; kitais atvejais – kaip [d͡z].

Balsiai redaguoti

Rytinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.

Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje redaguoti

Kai kurie Okinoerabu tarmės bruožai, lyginant su japonų kalba.^[4]

Japonų kalboje sutinkamas /e/ virtęs į /i/.
Japonų kalboje sutinkamas /o/ virtęs į /u/.
Rytinės Okinoerabu patarmės /e/ ir /o/ yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
Japonų kalbos /t͡ʃu/, /su/ ir /zu/ tarmėse aptinkami kaip /t͡ʃʰi/ [t͡ʃʰi], /si/ [ʃi] ir /dzi/ [dʒi].
Japonų kalbos /k/ paprastai atitinka /h/ Okinoerabu tarmėje. Japonų kalbos /ki/ ir /ku/ rytinėje Okinoerabu patarmėje paprastai sutinkami kaip /kʰ/. Taip pat yra žodžių, kurių japoniško /ki/ atitikmuo − /t͡ʃʰi/.
Priebalsis /r/ netariamas, jei yra tarp bet kurio balsio ir /i/.
/kʰ/ ir /g/ prieš /i/ palatalizuojami. Japonų kalbos /ki/ ir /gi/ rytų Okinoerabu patarmėje sutinkami kaip /t͡ʃʰi/ ir /dzi/.
Japonų kalbos /ke/ virtęs į /hi/ žodžio pradžioje; kitais atvejais – į /kʰi/.
Morų persipynimas rytinėje Okinoerabu tarmėje davė pradžią glotalizuotiems ir „įtemptiems“ priebalsiams.

Vakarinė Okinoerabu redaguoti

Fonologija paremta Činos patarme (priklauso vakarinei Okinoerabu).^[3]

Priebalsiai redaguoti

Priebalsių fonemos
	Lūpiniai			Alveoliniai			Poalveoliniai			Gomuriniai		Liežuvėliniai	Morų
Nosiniai		mˀ	m		nˀ	n							Q N
Sprogstamieji	pʰ		b	tʰ		d				kʰ	ɡ	ʔ
Afrikatos							t͡ʃʰ	dz
Pučiamieji				s								h
Aproksimantai									j		w
Flepai								r

Pastabos

/h/ tampa [ç] prieš /i/ ir /j/ bei [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
/pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
/dz/ tampa [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/. Kitu atveju tariama [d͡z].

Balsiai redaguoti

Vakarinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.

Skirtumai tarp vakarinės ir rytinės Okinoerabu patarmių redaguoti

Dabartinės japonų kalbos /gi/ ir /ge/ moros vakarinėje Okinoerabu tarmėje tampa /gi/. Tuo tarpu rytinėje Okinoerabu jos virsta /dzi/ ir /gi/.
Vakarinėje Okinoerabu tarmėje /kʰ/ niekuomet nepalatalizuojama.
Vakarinėje Okinoerabu tarmėje nesutinkami šie priebalsiai: /k˭/, /t˭/ ar /t͡ʃ˭/.

Išnašos redaguoti

↑ okn Duomenys apie kodu „okn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
↑ Takahashi Takayo 高橋孝代 (2006). „Okinoerabu-jima no gaikan 沖永良部島の概観“. Kyōkaisei no jinruigaku 境界性の人類学 (japonų). pp. 65–111.
↑ ^3,0 ^3,1 Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
↑ Hirayama Teruo 平山輝男, Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 (1969). „Gengo 言語“. In Hirayama Teruo 平山輝男 (red.). Satsunan shotō no sōgōteki kenkyū 薩南諸島の総合的研究 (japonų). pp. 235–478.

[1] okn Duomenys apie kodu „okn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[takahashi2006-2] Takahashi Takayo 高橋孝代 (2006). „Okinoerabu-jima no gaikan 沖永良部島の概観“. Kyōkaisei no jinruigaku 境界性の人類学 (japonų). pp. 65–111.

[hirayama1986-3] 3,0 ^3,1 Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).

[hirayama1969c3-4] Hirayama Teruo 平山輝男, Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 (1969). „Gengo 言語“. In Hirayama Teruo 平山輝男 (red.). Satsunan shotō no sōgōteki kenkyū 薩南諸島の総合的研究 (japonų). pp. 235–478.

[1]

[2]

[3]

[4]